R.Narušienė: nenorint priimti sprendimų dėl užsienio lietuvių, pasitelkiama Konstitucija
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė sako, kad diskusijoje dėl užsienyje gyvenantiems tautiečiams aktualių dvigubos pilietybės ar balsavimo internetu klausimų prieštaravimo Konstitucijai argumentas atrodo politinis.
"Kiekvienas įstatymas yra diskriminacija, kadangi leidžia kam nors dalyti ką nors, o kitam neleidžia. Toks gyvenimas. Labai įdomūs atsakymai politiniai, nenorint sprendimo daryti - viskas pasidaro konstituciniai arba prieštaraujantys Konstitucijai klausimai", - BNS sakė R.Narušienė.
"Dėl pilietybės galima gerai surašyti - kad būtų galima apsaugoti Lietuvos interesus ir taip pat kad neprieštarautų Konstitucijai. Kitos tautos tai gali padaryti, kodėl mes negalime? Kodėl viskas yra prieš Konstituciją?", - kalbėjo ji.
Penktadienį po Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdžio R.Narušienė sakė, kad internetinis balsavimas padėtų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams būti išgirstiems.
"Kas būtų gerai Lietuvai - internetinį balsavimą pabandyti su užsienio lietuviais. Nes tai yra maža grupė, nėra visa tauta. Tuomet iš tikrųjų gali pamatyti, kas veikia, kas neveikia, nors mūsų balsavimas nepadarys kokių nors pakeitimų, kadangi mes visi balsuojame vienoje rinkimų apygardoje", - sakė ji.
Posėdyje buvo pristatytas "Globalios Lietuvos" kūrimo programos įgyvendinimo planas, kuriame, be kita ko, numatyta balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti ir įdiegti 2012, 2013 ir 2014 metais skirti atitinkamai 500 tūkst., 1,5 mln. ir 3 mln. litų. Tačiau plane pažymima, kad ši priemonė bus vykdoma tik tuo atveju, jei bus priimti rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai ir papildymai, nustatantys balsavimą internetu.
Seimas vėl yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įteisinti balsavimą internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į parlamento salė jie grįš po svarstymų parlamentiniuose komitetuose. Taip pat Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui, kuris balsavimą internetu leistų tik užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą prieštarą Konstitucijai, nes Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems piliečiams būtų sudaromos skirtingos sąlygos dalyvauti rinkimuose.
R.Narušienė aiškino, kad balsavimas internetu leistų priskaičiuoti tų išeivių balsus, kurie paprastai nespėja laiku pasiekti ambasadų.
"Pavyzdžiui, Sibire gyvenančių žmonių balsai neateina laiku, tai jie neskaičiuojami", - aiškino R.Narušienė.
"Daugelis jų neturi interneto, bet jie gali nueiti į bibliotekas ir kitas vietas, kur jis yra. Mes susirašinėjame su kraštų valdybomis internetu, kai kurie interneto neturi, bet kiti nueina pas draugus arba į biblioteką", - tikino ji.
Posėdyje kai kurie užsienio lietuviai, be kita ko, prašė neformalų lituanistinį ugdymą iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM).
"Čia yra tarpžinybinis susitarimas: jeigu ŠMM sutiktų, tai URM nematytų jokio prieštaravimo. Kita vertus, URM yra privalumas tas, kad mes turime ambasadas, kurios konkrečiai tiesiogiai dirba su užsienio lietuviais ir konkrečiai dirba su bendruomenėmis, su tomis mokyklėlėmis. Tai kanalas mūsų yra neginčijamas pranašumas", - po posėdžio žurnalistams aiškino užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
"URM nieko nedaro. Jie tik paskambina ŠMM ir prašo kad jie vykdytų. Tai eit per vieną ministeriją, kad nueitum į kitą - ar apsimoka? Procesą padaryti trumpesnį ir, norime tikėti, pigesnį Lietuvai", - savo ruožtu sakė R.Narušienė.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Kaip mano tėvas sakydavo, iš Jūsų lūpų, Dievui į ausį. Arba bent į kokio išmintingo seimūno. Iki kito karto.
Arvydas Barzdukas
@Arvydas Barzdukas: Buvo malonu pabendrauti su zmogum PACIAM praejusiam sita kelia. Bet nemanau, kad "Niekas mūsų neklauso ir mūsų „išmintim“ nesidomi." Nezinau ar sutapimas, bet keleto cia isreikstu (anksciau) minciu atspaudus radau ir kai kuriu Seimo nariu pasisakymuose, ir net p. Narusienes interviu (ne bernardinuose). Internetas toks dalykas: paleidai minti, ji vyniojasi, ja kritikuoja, keikia. Bet ji YRA. As tai komentuodamas niekada nezinau tiesos. (Zinociau ja - nediskutuociau.) As tik jos ieskau. Pasitelkdamas savo oponentus. Tad Jusu gyvenimiska patirtis (kaip ir "klaustuko" noras gelbeti tauta) inese dideli indeli i mano realybes supratima. Ir nesvarbu, kad likom tik trys. Didelius dalykus pradeda ne mases. Jas pradeda tas mases pastume 2-3 zmones.
Pilietybė ir yra niekas kitas, kaip formalumas. Ją pagal savo konstituciją ir įstatymus kiekviena valstybė suteikia. (Lietuvos konstitucija nėra labai aiški, nes nesako, kur pilietis turi gimti ir kas turi jį pagimdyti. Visi gimę juk nėra Lietuvos piliečiai, bet tikriausia yra įstatymas, kuris tai tvarko.) Jei mes būtume buvę ir Lietuvos piliečiai, vargu ar seimas būtų turėjęs priimti tokį įstatymą, pagal kurį mes galėjom prašyti pilietybę atgauti. Sąvoka „atgauti“ nereikalinga, jei tai, ką atgauni, jau turi. Tai būtų nesąmonė. Taigi, Lietuvos pilietybę mes formaliai buvom praradę, turėjom tik Amerikos pilietybę. Buvo žmonių, kurie prieškarinės nepriklausomos Lietuvos pasus turėjo, bet aš, būdamas tada vaiku, tikrai ne. Formaliai, mes buvom žmonės be vietos, be valstybės. Tokių pasauly ir dabar yra.
Dar kartą siūlau, kad Lietuvos seimas persvarstytų, kaip tie, kurie Amerikos (ar kitos valstybės) pilietybę priima, galėtų turimą Lietuvos pilietybę sau pasilikti. Nuo dabartinės Lietuvos konstitucijos patvirtinimo praėjo daugelis metų, ir tada niekas negalėjo pramatyti ir net įsivaizduoti, kad žmonės iš Lietuvos masiniai bėgs, kitur geresnio gyvenimo ieškoti. Arba, kaip „Klaustukas“ sakė, nenorėdami nusižudyti. Sąlygos pasikeitė.
Nors Konstitucinis Teismas žodžio „atskiras“ etimologiją savo ištęstam sprendime plačiai kedeno, to žodžio prasmę, net ir pagal žodyną, būtų galima gerokai supaprastinti ir tokius atvejus šių dienų reikalavimams pritaikyti. Nejaugi kas būtų tokiam sprendimui priešingas? Gal tik tie, kurie pavydi, kad anie išvyko, o jie ne.
Buvo įdomus pasikalbėjimas, bet gal ilgiau „bernardinų.lt“ svetingumo nepiktnaudokime, nes mudu šio klausimo neišspręsime. Niekas mūsų neklauso ir mūsų „išmintim“ nesidomi. Tai nuostolis tik jiems.
P.S. Paremiant mano teigini, kad LT pilietybes islaikymo klausimus turi spresti ISTATYMAI (ne konstitucija) radau toki dalyka Europos Sajungos dokumentuose (pabrezimai mano):
------------------
Multiple nationality may be acquired at birth or after birth and with or without the knowledge and consent of all the states involved. The term ‘multiple nationality’ refers only to the LEGAL STATUS and DOES NOT specify the RIGHTS and OBLIGATIONS a person holds vis-à-vis the state of second or third nationality where the person does not currently reside.
------------------
Tad priemes kitos salies pilietybe, ir Lietuvai leidus islaikyti LT pilietybe, visai nereisktu, kad islaikai visas piliecio TEISES ir PAREIGAS, jeigu gyveni ne Lietuvoje. Tad nereikia jokiu konstitucijos keitimu, uztenka tik ISTATYMAIS nustatyti tokio piliecio teise ir pareigas. Jos zinoma neturetu buti tos pacios, kaip asmens turincio tik LT pilietybe. Tad Lietuvai tiesiog nereiketu isradineti "lietuvisko dviracio", tiesiog elgtis kaip dauguma demokratiniu valstybiu.
@Arvydas Barzdukas: Del to skirtumo. Sutinku, kad tada situacija buvo kitokia, negu siandien. Bet juk ir rytoj situacija bus kitokia, negu siandien, ir tt. Istatymus galima (ir net reikia) pritaikyneti konkrecioms situacijoms. Bet negalima juos taikyti SKIRTINGAI tos pacios salies pilieciams. Pagyvenus kuri laika TEISINEJE valstybeje, man tokie dalykai ("tiksliniai" istatymai) ypac krinta i akis. (Jums turetu irgi kristi.).Kaip sakiau: as tik dziaugiuosi, kad pokario metu emigrantams leista islaikyti/atgauti LT pilietybe! Kad jie gali TEISETAI prisideti prie Lietuvos gyvenimo. Gali TEISETAI jaustis ipareigoti Lietuvai. Gali TEISETAI jaustis ten laukiamais. Visa beda, kad tas "teisetai" nera visai teisetai padaryta: didziai daliai LT pillieciu sitas istatymas negalioja.
Dar sakot: "Sirtumas gal tas, kad tie, kurie po karo iš Lietuvos pabėgo, priimdami Amerikos pilietybę, Lietuvos pilietybės neatsisakė, nes jos neturėjo." Cia kiek gudraujat. Grynai FORMALIAI - taip. Bet pries Stalina ir Hitleri juk buvo Lietuvos Respublika, ir visi buvo jos pilieciai. Okupacija nepakeicia pilietybes statuso. Tad sunku patiketi,kad Amerika tada lietuvius okupacijos/karo pabegelius traktavo kaip jiems neegzistuojancios valstybes (LTSR) piliecius. Bet netvirtinu, nes pats ten nebuvau..
Sirtumas gal tas, kad tie, kurie po karo iš Lietuvos pabėgo, priimdami Amerikos pilietybę, Lietuvos pilietybės neatsisakė, nes jos neturėjo. Taigi, jos neprarado. Negali prarasti to, ko neturėjai ir toks atvejis skiriasi nuo tų, kurie emigruoja dabar ir Lietuvos pilietybę turi. Mes tegalėjom Lietuvos pilietybę įgyti. Iš tikro, tai turėtų galėti ir tie, kurie emigruoja dabar ir kurie to nori ir paprašo. Tada įstatymu būtų visi vienodi. Nemanau, kad tiek Seimas, tiek Konstitucinis Teismas tam priešintųsi. Prieš priimdamas Amerikos pilietybę (ar ir priėmęs), paprašyk, kad Lietuvos pilietybė būtų palikta ir pagal įstatyme numatytus reikalavimus, tai būtų padaryta. Dainelė sudainuota. Joks išeivis tam tikrai nesipriešintų ir nemanau, kad tam kas nors Lietuvoj nepritartų, bet matai, kada pradedama kartoti, kad „pilietybę Lietuva atima“, tai atsiranda „principo“ klausimas ir tada sprendimą daug sunkiau--konstitucijos nekeičiant--rasti.
„Klaustukas“ aiškiai nemato skirtumo tarp mano ir mano tėvų kartos iš Lietuvos pabėgusių ir dabartinių emigrantų. Toks užsispyręs aklumas liūdina.
Tiesa, ir dabar nemažai naujų Amerikon atvykusių „NEemigruoja“. Atvyksta, kaip turistai ir lieka. Kiti, tačiau, siekia gauti „žalią kortą“ ar rasti kitą legalią galimybę, ir apsisprendžia emigruoti. Greičiausia, kad Lietuvoj badu nenumirtų, nenusižudytų ar dėl kitokių asmeninių priežasčių. Kai kurie atsiveža nemažai pinigų, nors daugelis sako, kad Amerikoj jie nori tik „šiek tiek užsidirbti“, nes Lietuvoj to negali.
Mes nei vienoj tokioj kategorijoj niekad nebuvom. Stovyklas, kuriose tada gyvenom, Vokietijoj uždarinėjo ir į Ameriką galėjom atvykti pagal Prezidento Trumano pasirašytą „perkeltųjų asmenų“ (D.P) įstatymą. Amerika mums jokios „sovietinė pilietybės“ nepripažino, nes nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos. Nors „Klaustukas“ atrodo to nežino, mes neturėjom jokio „sovietinio“ paso ir jokio „sovietinės pilietybės“ dokumento, taigi „sovietiniais piliečiais“ buvom tik niekur negaliojančioj teorijoj. Keturiasdešimt septynerius metus Amerikoj tikriausia būtume galėję gyventi be jokios pilietybės. Vienas kitas taip ir padarė, bet man nebuvo vis tiek pat, kas, pavyzdžiui, bus Amerikos prezidentu. Norėdamas rinkimuose savo balsą turėti, 1956 metais tapau Amerikos piliečiu (balsavau už prezidentą Eisenhowerį). Lietuvos valstybės tada nebuvo ir nebuvo daug vilties, kad ji kada nors vėl bus.
Nepriklausomos Lietuvos seimas tokiems suteikė teisę Lietuvos pilietybę atstatyti ar atgauti. Kiekvienam pagal asmeninį prašymą, atskirai ir asmeniškai. Nedidelis skaičius „dypukų“ ta teise pasinaudojo.
Kiekvienas žmogus visur turi turėti teisę geriau gyventi ir nemirti iš bado, ir nesižudyti, bet tam Amerikos pilietybės Amerikoj tikrai nereikia. Iš Amerikos dar nei vieno legaliai čia atvykusio, apsigyvenusio ir įsidarbinusio Lietuvos piliečio niekas neišmetė, nebent jis būtų „pasiskolintą“ BMW sugalvojęs parduoti. Tada „šiokiam tokiam užsidirbimui“, aišku, ir Amerikos pilietybė nedaug padeda.
Taigi, nustokim kartoti, kad dabartiniams emigrantams kas nors jų pilietybę „atima“. Žmonės, kurie apsisprendžia kito krašto pilietybę priimti, puikiai žino, kokios bus to apsisprendimo pasekmės. Ne taip, kaip mes, kurie tokio pasirinkimo realiai neturėjom ir Lietuvos pilietybės tada neatsisakėm, nes jos neturėjom.
Užsieny, išeivijoj, visi lietuviai vienbalsiai ir gausiai pritartų, kad ir naujiems emigrantams, pagal prašymą (kaip buvo taikoma mums) Lietuvos seimas rastų galimybę atskirais atvejais savo Lietuvos pilietybę išlaikyti. Toks būtų geras, šiems emigracijos laikams pritaikytas sprendimas ir tada jokios konstitucijos keisti nereikėtų. Deja, tiek čia, Amerikoj, tiek Lietuvoj labai nedaugeliui tas klausimas kyla ir rūpi. Mes seimo paveikti negalime, bet bandykite jūs. Jei norėtų, naujieji emigrantai tokias pastangas galėtų paremti. Jei iš tikro norėtų.
@Klaustukas: Del balsavimo manau taip. Jeigu zmogus yra LT pilietis (jam neatimpta LT pilietybe), tai nesvarbu kur jis gyvena - jis yra LT pilietis. Su VISOM teisem ir pareigom. Tama tarpe ir renkant Lietuvos valdzia. Ir nesvarbu ar jis uzsienyje gyvena 5 ar 15 metu. Visai kas kita su komunalines valdzios rinkimais (miestu meru, rajonu valdzios ir pan.). Cia jau ne LT piliecio reikalas, cia nuolatiniu to miesto, rajono GYVENTOJU reikalas. Va cia balsuoti gali tik ten nulat gyvenantis (> 6 men per metus). Juk tarkim silutiskiai nerenka Vilniaus mero.
Dalykai keiciasi jei zmogys igijo ir kitos salies pilietybe, tapo "dvigubas". Manau teisinga reikalausti, kad tada jis nebetenka teises rinkti Lietuvos valdzia, nebent jis nuolat gyvena Lietuvoje. Demokratija reiskia "vienas zmogus vienas balsas". Bet leidus "dvigubam" balsuoti reikstu, kad jis igyja du balsus: juk jis gali rinkti ir antra pilietybe davusioje salyje.
@? ir Arvydas Barzdukas: Del "iki 1991 versus po 1991" klausimo. As neturiu jokiu problemu su tuo, kad pirmiems leidziama tureti kitos salies pilietybe. Bet turiu didele problema su klausimu: ar Lietuva laikosi konstitucijos ar ne? Argumentas pries tuos "po 1991" yra "tai draudzia konstitucija". Bet ji gi nedraudzia! Ten 12-tame straipsnyje tik tiek parasyta:
"Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis."
Betgi visame pasaulyje konstitucija apibrezia tik bendrus PRINCIPUS, o istatymai numato, sukonkretina ATSKIRUS atvejus. Man lieka galvosukis, kaip LKT rado cia kazka kaip "ypac retus" atvejus? Bet tiek to: LKT nutare interpretuoti kaip "ypac retus atvejus". T.y. vos keleta per metus, atskirai svarstomus atvejus. Bet stai priimamas istatymas, kad visa tai (net pats LKT teismo sprendimas) galioja tik tiems "po 1991", tiems iki 1991 negalioja! Kas tai? Ar teisineje valstybeje taip gali vykti? Stai kas mane trikdo. Ne tai, kad issigelbeje nuo rusu lietuviai ir ju vaikai turi teise islaikyti LT pilietybe. Tai net labai gerai! Bet tai, kad istatymai netaikomi visiems vienodai. Vieniems konstitucija galioja, kitiems ne. Tai mazu maziausiai teisinis nihilizmas. Ir jam pridengti nebeuztenka tik pradeti samprotauti: va anie isvaziavo kad issigelbetu, o sitie isvaziuoja kad geriau gyventu, ar pan. Remiantis tokia logika (taikykim istatymus tik daliai valstybes pilieciu) galima nuvaziuoti iki argumentu: na pirmi jau vyresni, o antri juk dar tokie jauni, pirmi nepatyre rusu rojaus, o antri juk ji patyre ir vistiek nelieka badauti Lietuvoje. Deja, tai jokie aiskia pilieciu diskriminacija "patesinantys" argumentai. Atsiradus konstitucijos lauzymo precedentui nebeuztenka figos lapelio ...
Arvydui Barzdukui, jus patariate tiems kurie JAV pilietybe jau prieme pries 20 ar 1 metus..."Nepriimk kito krašto pilietybės ir Lietuvos pilietybę iki gyvos galvos turėsi." Suprantant, kas savas munduras yra arciausiai prie kuno, vis tik reiketu sutikti, kad yra diskriminacija, vis kitokius istatymus taikyti atskiroms savo pilieciu grupems. Kaip konkreciai elgsis Petras ar Antanas, tai ju reikalas, bet ju istatymines galimybes turetu buti vienodos. Jeigu pries pries 15 metu emigraves is Lietuvos lietuvis ir priemes gyvenamos vietos pilietybe, Lietuvos pilietybe gali atgauti tik atsisakydamas turimos, tai tokia teise ir galimybe turetu tureti ir pries 25 ar 50 m Lietuva palikes TSRS pilietis. Dar karta, istatymai neturi diskriminuoti skirtingo amziaus, ar skirtingu laiku isvykusiu zmoniu atzvilgiu.
Arvydui Barzdukui, sakote:"Sakote: "Manau sutiksite, kad yra didelis skirtumas tarp tokių, kaip aš, kurie Lietuvos pilietybės niekad neturėjom, bet kuriems, pagal įstatymą, buvo suteikta teisė—atskirais atvejais, asmeniškai—ją atgauti ar įgyti, ir tų, kurie turimos Lietuvos pilietybės patys savanoriškai atsisako, nes, emigravę, priima kito krašto pilietybę. Ar jus, p.Barzdukai, Amerikos pilietybe priemete per prievarta (t.y. ne laisva valia)? Ar jus prisiekete kitokiais zodziais, negu dabartiniai imigrantai is Lietuvos prisiekia? Jeigu atsakymai "ne", tai skirtumai tarp isvykusiu pries 1991 m ir po 1991 metu nera esminiai. Ir dar. Jus (jusu tevai) turejo sovietine pilietybe, nes Lietuva buvo okupuota sovietines Rusijos. Taigi, pagal istatymo raide, sovietiniams pilieciams, Lietuva suteike Lietuvos pilietybe, o is Lietuvos pilieciu (dabartiniu) Lietuvos pilietybe atimineja.
Nesvarbu, kad diskutavome tik trise apie "niekam nerupima" problema. Man buvo labai idomu. Smagu zinoti, kad mes visi su skirtingom nuostatom (3lietuviai, penkios partijos), bet galejome susisneketi ir..... nutarti, kad nestatant savo noru i pirma vieta, sprendimai gali buti surasti ne taip jau sunkiai. As tikiuosi, kad Jusu mintis tikrai pastebes zmones, kurie daro sprendimus.