2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Senųjų veislių tyrimui – naujos laboratorijos

2011-11-21
Rubrikose: Politika » Žemės ūkis 
Žemaitukai

Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute kuriamos laboratorijos, kuriose bus tiriamos Lietuvos senųjų ir nykstančių gyvulių veislės. Mokslininkai sako, kad naujos technologijos bus panaudotos ne tik mokslui, bet naudos turės ir verslas.

Baisogaloje įsikūrusio gyvulininkystės instituto tvartuose - visas Lietuvos senųjų ir nykstančių veislių genofondas. Čia saugomi ir veisiami gyvūnai, kurie atsidūrė prie išnykimo ribos, nors dar prieš gerą šimtmetį kai kuriuos buvo galima sutikti kone kiekviename kieme.

Gyvulininkystės institute glaudžiasi 9 avių, žąsų, kiaulių, galvijų ir žirgų senosios veislės, kurias išstūmė įvežtiniai gyvūnai, duodantys daugiau pieno, mėsos ar vilnos.

„Yra saugoma dėl to, kad įvežtinės veislės dominuoja ir užgožia vietines veisles. Tad yra tikimybė prarasti tam tikrus genus, kurie gali būti ateityje naudojami ir reikalingi atkuriant populiacijas, arba išvengiant paveldimų ligų“, - sakė Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.

Mokslinei gyvulininkystės instituto bazei jau seniai trūko atnaujinimo. Ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti laboratorijų įranga paseno morališkai, tad naujos technologijos ir tyrimo metodai instituto darbuotojams buvo sunkiai prieinami.

Tačiau padėtis netrukus turėtų keistis. Renovuojamas Baisogalos dvaro tvartas - diendaržis, kuriame įskurs trys naujos ir modernios laboratorijos. Jose bus atliekami išsamūs genetinių išteklių tyrimai, ieškoma geriausių pašarų gamybos ir šėrimo technologijų.

„Tai mums tikrai leis sėkmingai integruotis į Europinę erdvę ir greičiausiai atvers naujų galimybių, bus naudinga bendradarbiavimui su užsienio kolegomis mokslininkais. Be to, šiandieninis verslas taip pat reikalauja gana tikslių atsakymų. Todėl manau, kad tai bus patrauklu ir Lietuvos verslo įmonėms“, - džiaugėsi Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė.

Naujų laboratorijų kūrimas finansuojamas ES lėšomis, tam skirta 4 milijonai litų. Mokslininkai jose turėtų pradėti dirbti kitą rudenį.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.