Nuotrauka http://greenopolis.com/

Šiandien paskelbtais naujais mokslinių tyrimų duomenimis, pastebimas nerimą keliantis Europos gamtos paveldo nykimas. Europos raudonojoje knygoje, kuri yra Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) raudonosios nykstančių rūšių knygos dalis, įvertinta daugybė vietinių Europos gyvūnų ir augalų rūšių ir nustatyta, kad didelė moliuskų, gėlavandenių žuvų ir induočių augalų rūšių dalis jau patenka į nykstančių rūšių kategoriją.

Įvertinus apie 6000 rūšių paaiškėjo, kad išnykimas gresia 44 proc. visų gėlavandenių moliuskų rūšių, 37 proc. gėlavandenių žuvų rūšių, 23 proc. varliagyvių rūšių, 20 proc. atrinktų sausumos moliuskų rūšių, 19 proc. roplių rūšių, 15 proc. žinduolių rūšių, 15 proc. laumžirgių rūšių, 13 proc. paukščių rūšių, 11 proc. atrinktų medienoje besiveisiančių vabalų rūšių, 9 proc. drugelių rūšių ir 467 induočių augalų rūšims.

„Europos ir viso pasaulio žmonių gerovė priklauso nuo gamtos teikiamų prekių ir paslaugų, – teigė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas. – Jei nepanaikinsime šio nykimo priežasčių ir nesiimsime skubių priemonių jam sustabdyti, gali tekti mokėti išties labai didelę kainą.“

Įvertinta, kad labiausiai nykstantys šiuo metu yra gėlavandeniai moliuskai. Anksčiau plačiai paplitusios ausytosios perluotės (Margaritifera auricularia) dabar aptinkamos vos keliose Prancūzijos ir Ispanijos upėse. Šiuo metu ši rūšis priskiriama prie sparčiai nykstančių, o 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo laikoma beveik išnykusia. Ši rūšis yra viena iš dviejų rūšių, kurioms išsaugoti buvo sudarytas Europos lygmens veiksmų planas, ir šiuo metu yra vykdomos vilčių teikiančios išsaugojimo programos.

„Nerimą kelianti Europos moliuskų būklė patvirtinama skaičiais, – teigia Annabellė Cuttelod, Europos raudonosios knygos IUCN koordinatorė. – Atsižvelgę ir į didelę gėlavandenėms žuvims ir varliagyviams iškilusią grėsmę, matome, kad Europos gėlojo vandens ekosistemoms gresia didelis pavojus, todėl būtinos skubios išsaugojimo priemonės.“

Didelė grėsmė kyla ir gėlavandenėms žuvims – ją visų pirma lėmė tarša, pernelyg intensyvi žvejyba, buveinių išnykimas ir svetimų rūšių paplitimas. Ypatingas pavojus gresia eršketams – iš 8 Europoje paplitusių rūšių visos, išskyrus vieną, priskiriamos prie sparčiai nykstančių.

Į induočių augalų kategoriją yra įtrauktos kultūriniams augalams giminingos laukinės rūšys, kurios yra būtinos aprūpinimui maistu užtikrinti, tačiau jų išsaugojimui dažnai skiriama per mažai dėmesio.  Sparčiai nykstanti Beta patula rūšis yra kultūriniams runkeliams labai gimininga laukinė rūšis ir svarbus genų šaltinis, kurį galima panaudoti didinant atsparumą virusams.  Kiti kultūriniai augalai, kuriems kyla nemaža grėsmė ir kurie ekonomiškai svarbūs Europai, yra cukriniai runkeliai, kviečiai, avižos ir salotos.

Tačiau esama ir gerų naujienų, o vertinime pabrėžiami ir sėkmingi tinkamai parengtų išsaugojimo priemonių taikymo rezultatai. Daugelis ES buveinių direktyva saugomų rūšių, įtrauktos į Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą, turi didesnę galimybę išlikti. Korsikoje aptinkamas Centranthus trinervis rūšies augalas dėl griežtos vienintelės žinomos teritorijos, kurioje ši rūšis paplitusi, apsaugos dabar jau priskiriamas nebe prie sparčiai nykstančių, o prie nykstančių rūšių. Be to, invazinių rūšių, pvz., augalų, ožių ir žiurkių, plitimo kontrolė per 10 pastarųjų metų padėjo pagerinti daugumos nykstančių sausumos sraigių rūšių Madeiroje būklę.

Išsami informacija http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/species/redlist ir http://www.iucnredlist.org/europe.

Vaizdo naujienų medžiaga tvlink.org

Europos komisijos informacija