Šiaulių vyskupas kviečia tęsti kelionę Evangelijos keliais
Lapkričio 10 d. vakarą Šiaulių P. Višinskio bibliotekoje pristatyta ketvirtoji (B metų ciklo) „Evangelija kasdien“ knyga. „Evangelija kasdien“ – tai nuotraukomis iš Šv. Žemės iliustruotas leidinys, skirtas skaityti Šv. Raštą kiekvieną dieną.
Pirmosios trys knygos A, S ir E Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pastangomis išleistos ir pristatytos tikintiesiems prieš metus. S tome yra Advento, Kalėdų, gavėnios ir Velykų laiko, taip pat liturginių iškilmių, švenčių ir minėjimų Evangelijos kasdieniai skaitiniai. E tome pateikti liturginių metų eilinio laiko Evangelijos kasdieniai skaitiniai. A, B ir C tomuose pateikti atitinkamai A, B ir C ciklų liturginių metų Evangelijos skaitiniai, skirti šventadieniams. Nuotraukų autoriai – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir fotografas Evaldas Darškus.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, pristatydamas naująją knygą, kvietė tęsti kelionę Evangelijos keliais. B ciklas perkels į naująjį liturginį laikotarpį, prasidėsiantį adventu. Ganytojas pasakojo, kad šios – ketvirtosios knygos leidimas pareikalavo dar vienos kelionės į Šventąją Žemę, norėta skaitinius iliustruoti kuo iškalbingesnėmis nuotraukomis.
Nuotraukos, ganytojo įsitikinimu, turėtų padėti persikelti mintimis į tuos laikus, kai Išganytojas atėjo į pasaulį. Jis atėjo, kad mes turėtume gyvenimo, apsčiai jo turėtume. Dar daugiau, Jis ateina, kad mes turėtume džiaugsmo ir mūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Evangelija kaip tik yra tikrasis džiaugsmas, Geroji Naujiena kiekvienai dienai.
„Nepažinti Evangelijos, tai nepažinti Kristaus, gyventi Evangelija – gyventi meilės, džiaugsmo, tiesos dvasia“, - sakė Šiaulių ganytojas. Po literatūrinės – muzikinės pertraukėlės kalbėta, kaip Evangelijos mintimis gyventi kiekvieną dieną. Jo Ekscelencija priminė, kad pats popiežius Benediktas XVI skatina mus augti Evangelijos dvasioje. Tam ir skirtos keturios jau turimos Evangelijos kasdien knygos.
Naujajame leidinyje pridėtas ir naujas, naujiems liturginiams metams skirtas kalendorius. Jame surašyta, kurią dieną kokią knygą ir kokį puslapį atsiversti. Vyskupas pabrėžė, kad Evangelija kasdien nėra įprasta knyga, stovinti lentynoje, kurią tik kartas nuo karto išsiimame pavartyti. Jau pats pavadinimas sufleruoja, jog ji skirta kiekvienai dienai. Nurodytas tos dienos Evangelijos skaitinys skaitomas visame pasaulyje, - sakė Šiaulių vyskupas, - todėl svarbu parinkti knygai vietą, kur būtų patogu kelis kartus per dieną prieiti ir ją, nuolat atverstą, paskaityti. „Taip ji kalbės mums nuo ryto iki vakaro.“
Lapkričio 26 d. 12 val. leidinys bus pristatomas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Pagal Šiaulių vyskupijos inf.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Ne, Noe. Jūs sugebate atsiverti. Problema ne Jumyse. Ir aš kartais sau priekaištauju, kad esu per daug kritiškas. Bet pasirodo, kad mes abu taip mąstome. Ir daugiau pažįstu panašiai mąstančių. Jiems tikėjimas nėra rudens lapelis baloje. Kristaus pažinimas yra didžiulis darbas su savimi. Jūs visiškasi teisi - katalikybės skrynia pilna lobių. Oho kokių lobių! Ir atrasti tuos lobius gali tik daug išgyvenęs, iškentėjęs žmogus. Ribotas to negali suprasti. Ką padarysi, turim tokį ribotą "džiaugsmelį". Bet yra Lietuvoje kunigų, reikia paieškoti. Tik gaila, kad reikia kitur važinėti. Na, bet nieko... . Mūsų pastangos nenueis veltui. Gal ir jį kada "papurtys" Kristus. Mes nieko nepadarysim, tik maldų reikia. Stiprybės, miela Noe.
Ką aš galvoju? Tą patį, ką ir jūs, net nebėr ko rašyti. Aš tą "džiaugsmą" seniai pažįstu, jis skelbiamas visur ir visada vienodai negyvai ir deklaratyviai, na, gal iki manęs nedaeina, gal negebu atsiverti, nežinau, negaliu kaltinti. Žinau tik tai, kaip ir jūs, kad Dievas veikia kitais metodais, kitaip ateina ir gelbsti, suminkština širdį ir įlieja vilties. Užtai ir sakau, kad mirtinai nusibodo tas skandavimas, keitimai, tobulinimai, perdirbinėjimai, naikinimai, pridėjimai ir atėmimai. Aš trokštu tikros Bažnyčios ir tvirtų kunigų, tikro tikėjimo ir tikros liturgijos. Kaip tik pastarosios jie ir šykšti, skelbdami savo rėksmingą džiaugsmą. Anksčiau man sakydavo: kreipkis į popiežių. Dabar su popiežium šiuo klausimu (liturgijos) viskas tvarkoj, ar ne? Bet va jie vis vien, kaip sakoma, nei patys ėda, nei kitiems duoda. Spausdina kvailus ir tuščius protestantiškus straipsnius, užuot atrakinę lobių pilną katalikybės skrynią. Juk protestantai vargingai išradinėja dviratį iš naujo, ką katalikų teologija jau seniai yra giliausiai išanalizavusi.
Žinot, Noe, bandau suvokti kodėl sakot, kad viskas "mirtinai nusibodę". Tas ir yra. Tik man, skirtingai nei Jums, nėra atsibodę, aš esu nusivylęs. Juk mūsų tikėjimas turi neišsenkamas gelmes. Kad ir Valtortoje kiek daug galima atrasti, tikriausiai teko skaityti. O čia viskas plaukia paviršiumi, netgi atvirai vengiama gilumos. "Tiesa! džiaugsmas!". Ar gali tokiais paviršiniais šūkiais rasti stiprybės, kai netenki darbo, kai tavo verslas bankrutuoja, kai nebežinai, kaip vaikus išmaitinti? Tokiais šūkiais gali mėtytis tik tas, kuris turi ir visada turės visas socialines garantijas, neatsižvelgiant ar jis atliks savo pareigas gerai, ar išvis jų neatliks. O mums visas pareigas reikia atlikti nepriekaištingai. Na, nenoriu čia nieko kritikuoti... . Tik liūdna, kad negali, žmogau, rasti atramos, čia pat, vietoje. Atsakymas visais atvejais bus vienas - tikėkit! tikėkit! džiaugsmas!. O kaip man tikėti? Pats turiu ieškoti gelmių. Ir ieškau, Noe, ir atrandu. Tik norėtųsi sušukti kai kuriems hierarchams... . Na, ne visiems. Nežinau, Noe... . O kaip pati galvojat?
Sveikas, Vasari. Nežinau, vyskupijoje seniai nebuvau ir neketinu ten eiti. Gal nereiktų taip sakyti, bet mirtinai viskas nusibodę.
Sveika, Noe. Ir aš taip sakyčiau, kad beveik (arba yra) 'sola Scriptura'. Nejaugi hierarchai neturi ką veikti, kaip tik kalendorius leisti? Jei žmogus turi hobi, tai sveikintina. Bet juk taip apleista vyskupija... . Nebent nieko daugiau nesugeba.
Broliai kapucinai
Sveiki, įdomu aišku "Evangelija kasdien“ kas tai per knyga? O šiaip norėjau jūsų paklausti o ką jūs galvojate pavyzdžiui kai pas jus į namus vakare pasibeldžia dvi tokios mergaičiukės gal po 18 metų, viena tokia išblyškusi kūda, kaip serganti kokia tuberkulioze, o kita tai apkūni, tokia pleputė ir rankose abi laiko suspaudę biblijas ir sako nieko nenorinčios tik pasikalbėti, aš sakau o kas tokios būsite, tai jos sako Jehovos liudytojos? Nu mes taip maloniai pasišnekėjome, nors man ko nors paklausus jos iškarto savo bibliją vartydavo ir man boblijinį atsakymą bandydavo duoti, aš joms sakau tai viskas puiku aš ir pats neblogai žinau bibliją, bet yra ir daug kitų įdomių knygų, pvz. faustinos dienoraštis, tai jos tik numykė, suprask kitos knygos ir temos jos nedomina. Sako gal kada vėl užeis, bet man vis tiek toks tarsi kartėlis liko kaip atrodo sekta kažkokių aukų ieško...