EPA nuotrauka

Sveikas, gerasis skiautinėtojau,

kur dingsi, jau po mėnesio sukinėsimės apie eglutę, laupydami mandarinus, šiek tiek aptingę, sušventėję, nes ir bus jos – šventės.

Prekybos centrai jau anksčiau patyliukais kėlė kainas, kad galėtų jas šiek tiek nuleisti ir paskelbti kalėdines akcijas. Starto šūvis prieškalėdiniam maratonui, palydimam George'o Michaelo „Last Christmas“, nuaidėjo dar prieš adventą... Prieš pradėdamas bėgti, prisiminiau siaubingą dalyką, nesu parašęs Kalėdų Seniui laiško...

Tai bėgu ir siuvu mintimis maždaug tokius skiautinius:

Mielasis Kalėdų Seneli,

kaip Tau ten, Laplandijoje? Ar nestinga kultūrinių renginių? Turbūt elniai pamauroja vietos dialektu? Tarsi koks vietinės genties choras. Pas mus jų tikrai netrūksta. Renginių, turiu omeny. Ir akcijų. Va, nori pilietiškumo – kovoji už Tibeto laisves, nenori kovoti – eini paklausyti kamerinio dainavimo konkursantų, pasiilgai amžinybės ilgesio – skaitai poeziją arba įmeti kompaktinę plokštelę į spec. aparatą ir girdi vargonus.

Pertekliaus laikai, vis dar pertekliaus. Gal ir nederėtų Tau rašyti, Kalėdų Seneli, kad visko turime, bet... jau galime sau leisti ir atsisakyti ko nors. Pavyzdžiui, netenkinančio spektaklio.

Kaip ten Snieguolė? Ar jau pakuoja dovanas? Kažkaip trūksta viešųjų ryšių... Galėtų iš mūsų Lietuvos sostinės mero pasimokyti arba net Prezidentės, kuri, rodos, šiek tiek pavaduos Tave.

Taigi, galėtų spaudoje skelbti apie Tavo pasiruošimą šventėms. Žurnalistai gal net sudėliotų intriguojamai. Iš pradžių – neutralios ar net prastesnės naujienos. Tekstai, su keletu fotografijų. Jau įsivaizduoju parašus po jomis: „Ekspertai: Kalėdų Senio rogės – senstelėjusios, bet techniškai tvarkingos?“ (nuotraukoje – Kalėdų Senis laiko droviai atkišęs ekspertui blizgantį paketėlį, o ekspertas jam iškilmingai išduoda techninės apžiūros taloną); „Susiekimo ministerija susirūpino europinės vėžės tiesimu iki Kalėdų Senio būstinės“ (nuotraukoje – dvidešimt šeši niūrūs kostiumuoti biurokratai įsmukę į pusnį iki pažastų, tarsi vėliavom moja įvairiaspalviais bylų aplankais); „Elniai steigia profsąjungą – darbo sąlygos pernelyg kenksmingos“ (nuotraukoje – septynetas elnių, išsipleikę ant šiaudų krūvos šalia apverstų rogių, gliaudo saulėgrąžas ir lošia kortom).

Paskui, kai pradėtum lankytis su dovanomis, jau dėtų Tavo vieną po kitos nuotraukas į „facebooką“, kurtų galerijas. Organizuotų parodas, sudėtų geriausiąsias į leidinius, rengtų festivalius, panašiai kaip mūsų mieste. Gal net apie tas fotografijas rašytų analitinius darbus. Tokius kaip Jono Kauniečio arba apibendrintų senstelėjusiais terminais net kaip epochos ženklą. Išleistų ir gausiai iliustruotą kokių atsiminimų albumą – knygą. Čia, pas mus, pasirodė apie aktorių Praną Piauloką neseniai.

Bet jau nuklydau pernelyg į sniegynus, į tarpines erdves, iš kurių sunku sugrįžti, nes ribos labai plonos, kaip rašo savo esė Ieva Gudmonaitė.

Tad vis dėlto, mielas Kalėdų Seni, kartu su Tavimi į mūsų namus ims grįžti šviesa. Tai žino ir Domantas Razauskas, kurio dainų mielai klausosi ir jaunas, ir senas, ir elnias, ir elniaragis.

Beje, koks elnias laiško pradžioje nešė mane Tau rašyti, kad mes visko pertekę? Ko gero, persigalvojau... Noriu pasakyti Tau, ko trūksta.

Pirmiausia, kaip teisingai rašė dailininkė ir pedagogė Jūratė Stauskaitė, reikėtų išmokti gerbti save ir savo vaikus. Nežinau, ar derėtų Tavęs prašyti, kad atneštum dovanų sveiko proto kai kurių projektų kūrėjams, gydymo paslaugų turbūt neteiki, bet būtų gerai, kad jei kada vyktų projektas vaikams, kur iš jų nesityčiojama...

Konkretesnis dalykas, jei kada po egle norėtum padėti dovaną praprususiam muzikos mėgėjui, vis dėlto atsargiai siūlyčiau žvelgti į neseniai išėjusį leidinį „Lietuvos rokas“ – bent recenzija teigia, kad užmojis didelis, o išpildymas kiek menkesnis.

Jeigu norėsis nustebinti kino mėgėją, nebūtinai jam reikia dovanoti paskutinę režisieriaus Larso von Triero juostą, galbūt pakaktų ankstesniojo J. Jarmuscho?

Turbūt jau įtari, mielas Kalėdų Seneli, kad tarsi kyšius į laišką bandau prakišti kuo daugiau „Bernardinai.lt“ naujienų... Tu teisus, net ir Snieguolei turėtų būti aišku, kad išnaudoju šio laiško formą, bandydamas pasakyti, jog mūsų interneto dienraštyje daugybė tekstų, kurie gali dovanoti įvairių gėrybių.

Vien šią savaitę kiek visko! Pavyzdžiui, šiomis dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyksta tarptautinė mokslinė konferencija. Į ją suspėję sužinotų daug ką apie „Satyrą ir groteską post/moderniojoje Vidurio ir Rytų Europos literatūroje“.

Nespėję susidėlioti minčių į žanrines lentynėles, gali tiesiog paskaityti profesorės Viktorijos Daujotytės kalbą, sakytą dar vasarą Šv. Jonų bažnyčioje. Prasmingi žodžiai nesensta taip greitai. Tai patvirtins kiekvienas, turintis klausą.

O Kryžių kalno koplyčia paskelbta kultūros vertybe. Panašu, kad Šiaulių rajono valdžia tuo ne visiškai patenkinta, bet valdžia ne visada turi ūpo ieškoti papildomų pinigų.

Gal tik juodieji archeologai nepavargsta knisdamiesi lobių link. Kitokio tipo archeologai – tokie kaip V. Vaitkevičius – už triūsą gauna ir garbingą įvertinimą.

Atrodo, anksčiau ar vėliau įvertinimo ir įprasminimo sulauks ir primiršta Vilniaus žydų istorija, ir sostinės architektūrinė dabartis, pavyzdžiui, Lukiškių aikštės išvaizda.

Jei būtum užkietėjęs straipnsių skaitytojas, pasiūlyčiau Tau Mariaus Buroko naujausią literatūrinę apžvalgą arba bent Rūtos Lazauskaitės recenziją gerai knygai, bet juk esi priverstas skaityti nesibaigiančius tokių kaip aš laiškus, kada bespėsi?..

Žodžiu, nepaisant visko, ko aš čia prirašiau, žinok, daugeliui geriausia dovana būtų žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ prenumerata kitiems metams. Jei netiki, pasklaidyk naują šių metų numerį. Rekomenduoju.

Klausi, ko aš pats norėčiau?.. Tu gi žinai, viską puikiai žinai, Seneli.

Geriau lipu aš ant taburetės, eilėraštį iš anksto parepetuosiu, labai gražų moku, nūnai tokio nemadingo poeto K. Kubilinsko parafrazę, va, paklausyk:

„Eglutė skarota, eglutė žalia,

Meškutė gauruota ją lanko šile,

Jos liauną kamieną kalena geniai,

Naujų metų dieną ją puoš skiautiniai...“

Toliau nebepamenu... Tu juk žinai...