Tomo Kalašinsko nuotrauka (eFoto.lt)

Viešvilės rezervatas turtingas ūkinės veiklos mažai paveiktų pelkių, raistų, upelių vagų. Šlapynėse aptinkama didžioji dalis retų ir nykstančių augalų, ypač samanų rūšių, kurios jautrios vandens režimo pokyčiams.

Ne visa rezervato teritorija vienodai vertinga ir išlaikiusi natūralų pavidalą. Rytinėje dalyje esantis Gličio pelkynas praeityje buvo paveiktas dalinio sausinimo. 20 amžiaus pradžioje ar kiek anksčiau buvo ištiesintas iš Gličio ežero ištekantis upelis, per raisto šiaurinę dalį nutiestas kastinkelis su grioviais. Dėl šių veiksmų nukrito pelkės gruntinio vandens ir ežero lygis, didelė dalis aukštapelkės apaugo pušynu, o jos pakraščiai – eglynu. Dėl durpių skaidymosi ir dirvožemio eutrofikacijos ant storo durpių sluoksnio augantis našus medynas neatitinka natūralioms sąlygoms būdingų miško bendrijų. Kitose rezervato vietose, labiau pakraščiuose buvo ir daugiau lokalaus sausinimo vietų trumpais grioviais ar prakasimais.

Nors per daugelį metų nevalomi grioviai iš dalies užslinko, drėgmės režimas pagerėjo, tačiau sausinamoji įtaka buvo matoma iki šiol.

2006 m. patvirtintame Viešvilės rezervato tvarkymo plane buvo numatytas pažeisto hidrologinio režimo atstatymas, o 2008 m. parengtas techninis projektas.

Šį rudenį finansuojami projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas II etapas“ lėšomis kiek vėluodami prasidėjo atstatomieji darbai, kurie užtruko keletą savaičių ir kainavo 97 tūkst. litų. Grioviuose įrengtos 22 užtvankėlės, užbetonuota viena kelio pralaida, perkastas pylimas ir vietomis pravalyta atkuriamo iš Gličio ežero ištekančio upelio vaga. Įrengiant užtvankėles durpiniame grunte, panaudotos plastikinės sprauslentės. Darbams gerokai trukdė po lietingos vasaros iš pelkių plūstantis didelis vandens kiekis. Tačiau jis iš karto parodė priemonių veiksmingumą ar kai kurias klaidas. Prėjus ilgam laikotarpiui nuo griovių įrengimo, dėl nusausintos durpės skaidymosi kai kur nežymiai pasikeičia paviršiaus reljefas. Todėl ne visada pakanka tik uždaryti esamus griovius – vanduo kartais gali elgtis nenuspėjamai.

Sulaikytas pelkės vanduo neabejotinai turės didelę įtaką. Neatlaikius apsėmimo gali nudžiūti keletas hektarų miško ar pavienių medžių, kiek pasikeis žolių ir samanų danga, sulėtės pelkinių pušų augimas, vėl prasidės durpių kaupimasis. Pašlapusios ežero prieigos pritrauks įvairesnių paukščių ir kitų vandens gyvūnų. Pokyčiams sekti yra įrengtos monitoringo aikštelės. Spėjame, kad poveikis gali apimti 200-300 ha teritorijos, iš kurių didžiausia dalį sudaro iki šiol regresavusios pelkinių miškų buveinės. Tikėtina, kad čia ilgainiui įsikurs ir jautrios saugomų pelkinių augalų ir gyvūnų rūšys.

Viešvilės gamtinio rezervato informacija