Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertams penktadienį renkantis į baigiamąjį susitikimą Trakuose, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako matantis pasiektą pažangą, nepaisant pastarosiomis dienomis paaštrėjusios kritikos iš lenkų pusės.

Dvišalė darbo grupė buvo sudaryta aiškintis problemas, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Lenkijoje gyvenantys lietuviai. Penktadienį Trakuose rengiamas paskutinis, penktasis susitikimas.

"Laikomės nuomonės, kad toks formatas - profesionalams aptarti jautrius dviejų šalių klausimus švietimo srityje - pasiteisino. Įvykę keturi susitikimai rodo, kad sustiprintas tarpusavio supratimas, tiesiogiai išsiaiškinti daugelis svarbių klausimų tiek dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, tiek dėl lietuvių Lenkijoje", - BNS sakė G.Steponavičius.

Ankstesniuose susitikimuose ekspertai skelbė sutarę dėl tokių dalykų kaip baigiamojo lietuvių kalbos brandos egzamino formos vienodumo ar lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo peržiūrėjimo, taip pat sutarta įsteigti nuolatinę darbo grupę.

Tačiau artėjant baigiamajam susitikimui, lenkų pusė ėmė kalbėti, esą darbo grupė buvo neveiksminga, ir vėl paragino Lietuvą keisti Švietimo įstatymą, kuriuo stiprinamas dalykų dėstymas lietuvių kalba.

Likus kelioms dienoms iki susitikimo Trakuose Lenkijos žiniasklaida paviešino premjero Donaldo Tusko laišką Andriui Kubiliui, kuriame Lenkijos premjeras darbo grupės rezultatus pavadino nepatenkinamais. Netrukus po to Lietuvos lenkų rinkimų akcijos interneto svetainėje paskelbta apie planuojamą streiką lenkiškose mokyklose Lietuvoje.

Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.

Anot švietimo ir mokslo ministro, įgyvendinant Švietimo įstatymą Lietuvos valdžia sutiko su svarbiais kompromisais, sutiko numatyti ne tokį griežtą tautinių mažumų egzaminų vertinimą, skyrė papildomą finansavimą tautinių mažumų mokykloms ir mokytojų rengimui.

"Manau, kad nepaisant mėginamo formuoti skepsio ar mėginimo naudotis šitos ekspertų darbo grupės rezultatais imantis viešų veiksmų ar protestų, mes matome, kad savo pozityvia misija tokia dialogo ir bendradarbiavimo forma pasiteisino", - BNS sakė G.Steponavičius.