Ne taip seniai, baigdama mokyklą, sakydavau, kad pagrindiniai mano gyvenimo varikliai – religija ir poezija. Nežinau, ar dabar tai tinka – nuo tada, kai parašiau daugumą savo eilėraščių dvyliktoje klasėje, praėjo nemažai laiko ir neabejotinai daug kas pasikeitė, daug atsitiko. Tik tiek – šie dalykai vis dar išlaisvina manyje tai, kas šiaip yra užslėpta, tam tikrą vidinį turtą. Džiaugiuosi, galėdama pasidalinti.

Pilnas gyvybės ruduo

Net jei turėčiau šūsnį gyvenimų

Rinkčiaus tik šį:

Su skausmu, nušvitimais, sunkiai pavelkama kasdienybe.

Gal tik nesirinkčiau žmonių,

Kurie visiškai nesupranta mano sielos.

Ir nesirinkčiau savo susireikšminimo

Kuris yra tikras, kad kiti turi

Ją iš esmės pažinti.

Esu tikra, kad ir danguje

Ateina lygiai toks pat tobulas ruduo

Yra lygiai taip pat šalta ir lyriška,

Belaukiant pirmojo sniego,

O rytais – jauku su tavim.

(Iir mano šalikas lygiai taip puikiai derintųsi

Prie mano paltuko

Ir būtų kreivai surištas.)

Ir kai staiga pritrūktų įkvėpimo ir poetiškumo

Aš norėčiau žinoti, kad daug dalykų yra

gyvenime nesvarbių

Ir vis vien juos reikia daryti.

Jei galėčiau,

Rinkčiaus,

Ir vienatvę bažnyčioj

Ir draugystę su medžiais.

Taigi

Jei galėčiau rinktis...

Tikriausiai nesirinkčiau nieko

Ir jau visai nebetikiu,

Kad vis tiek galų gale mirsiu

Ant savo pačios susikalto kryžiaus,

Kuris man reikš

Tik gėdą ir pažeminimą.

xxx

Kartais galima pasiimti atostogų –

Sąlyginai, žinoma.

Ir klaidžioti po kambarius

Skrieti, svajoti, lėkti

savo iliuzijų pasaulėlyje;

Kalbėtis su įsivaizduojamais herojais,

Atsakinėti į filosofinius klausimus,

Susirasti naują žaisliuką.

Ir galų gale nutarti :

Et, geriau indus būčiau

išplovusi

xxx

Kiekviena ketvirtadienio popietė

Mintis, kuri paliečia mus abi

Saulės spindulys, kuriuo dar mėgstam gėrėtis

Ir Dievas, atsargiai palietęs mus Savo šypsena

Ir sujungęs

Džiaugsmingu bučiniu

Gal kada nors viskas bus kitaip

Bet žinau, kad jei

Mano šypsena tau vis dar nuskaidrina dieną,

Ir vis dar tebesam kartu, būdamos toli,

Tai žodis „pasiilgau“ niekada neims nieko nebereikšti.

Regėjimas

Šiąnakt susitikau su Viešpačiu

Ir prabilau į Jį Grajausko žodžiais –

Esu žioplas padaras! Šaipykis iš manęs,

kiek tik lenda...

O Jis vis artėja ir artėja

Aš vis tolstu

Tolstu

xxx

Kai svėriau 42 kg,

Draugė pavydėjo man dailių kojų;

Dabar, kai sveriu 65,

Pavydo nė su žiburiu nerasi.

Štai ką reiškia

Dvasinis tobulėjimas.