Kokį „derlių“ ruduo atnešė melomanams? Siūlome trumpą šį rudenį išleistų užsienio albumų apžvalgą muzikos mėgėjams – nuo jau visiems puikiai pažįstamų atlikėjų kaip Bjork ar ekscentriškojo Tomo Waitso iki galbūt dar ne visiems žinomos kanadiečių kilmės atlikėjos ir dainų kūrėjos Feist, kurios naujausias darbas „Metals“ dažnam melomanui buvo bene laukiamiausias ir geriausias šio rudens albumas. Nuo jo ir pradėkime.

Feist „Metals“

Po ketverių metų tylos Feist (visas vardas – Leslie Feist) grįžta su ilgai lauktu jau ketvirtuoju soliniu albumu „Metals“.

Daugeliui melomanų ši kanadiečių kilmės muzikantė jau pažįstama iš ją išpopuliarinusių albumų „Let It Die“ (2004 m.) ir „The Reminder“ (2007 m.), tačiau net ir gerai pažįstantiems ankstesnę atlikėjos kūrybą, naujasis albumas leis atrasti visiškai kitokią Feist – pirmiausia brandesnę ir gilesnę.

Regis, tylos ir atsitraukimo metai neišvengiamai paveikė muziką – „Metals“ nėra liūdnos muzikos albumas, bet gitaros skambesys neabejotinai tapo išraiškingesnis, melodijos – melancholiškesnės, o jausmai – tarsi plaikstomi vėjo. Vientisas, išskirtiniu vokalu ir įtraukiančiais, gal kiek asmeniškais tekstais pasižymintis albumas – tarsi savotiškas rudens apmąstymų apibendrinimas.

How Come You Never Go There?

Laura Marling „A Creature I Don't Know“

Laura Marling, kilusi iš Eversley, mažo miestelio Jungtinės Karalystės pietryčiuose, gitara pradėjo groti būdama vos trejų metų. Blyškaus veido ir itin anksti išsiskleidusio talento savininkei tebuvo 18 metų, kai pirmasis albumas „Alas I Cannot Swim“ gavo prestižinį „Mercury“ apdovanojimą, po kurio dainininkė išvyko į pirmąjį savo pasaulinį turą.

Po poros metų, 2010-aisiais, Laura Marling sugrįžo su nauju albumu „I Speak Because I Can“, muzikos kritikus ir klausytojus nustebindama itin brandžia kūryba.

Jau trečiąjį albumą išleisianti atlikėja sako, kad naujausiame albume – kur kas „daugiau jos“ nei ankstesniuose. „Tarkime, pirmąjį albumą išleidau todėl, kad norėjau savo dainomis tam tikra prasme atsikratyti. Tačiau kai palyginu dabartinę save su tokia, kokia buvau 17-os, matau labai didelį skirtumą. Dabar už mano muzikos slepiasi mažiau nesaugumo, nepasitikėjimo, daugiau smalsumo gyventi. Manau, kad pasikeitė ir bendras skambesys“, – pasakoja dainininkė.

Apie naująjį albumą Laura Marling ir atvirauja daugiau nei apie ankstesnius, ypač apie idėjiškai bene svarbiausią kūrinį „The Beast“. „Aš noriu kalbėti apie norų ir poreikių, apie žmogiškumo ir žvėriškumo pusiausvyrą, – tai, kas man nuolat neleidžia nurimti. Muzika man yra atsakymo ieškojimo forma, nors tikiu, kad jo greičiausiai niekada nerasiu.“

The Beast

Tom Waits „Bad As Me“

Apie naujausio darbo pasirodymą JAV atlikėjas, kompozitorius ir aktorius paskelbė dar rugpjūčio mėnesį. 61-erių su niekuo kitu nesupainiojamam muzikantui „Bad As Me“ – jau septynioliktas albumas.

Kritikai liaupsių naujausiam studijiniam darbui negaili, nors dažnai sutinkama, kad kažko ypatingo, naujo ir netikėto albume nerasite. Tiesiog – seną gerą Waitsą.

„Bad As Me“ muzikantą rasite visokį: girtuoklį nesveikomis kepenimis ir sudaužyta širdimi, įsimylėjusį romantiką, piktą ir irzlų niurgzlį, nepriekaištingą aktorių ir, žinoma, savęs paties parodijuotoją. Naujausiame albume gal tik šiek tiek mažiau „The Black Rider“ eksperimentuotojo.

Bad As Me

Bombay Bicycle Club „A Different Kind Of Fix“

Britų ketveriukė „Bombay Bicycle Club“ iš Londono išleidžia trečiąjį albumą „A Different Kind Of Fix“ ir įrodo, kad jie kuria muziką ne vien paaugliams.

Indie ir folk stiliais žaidžiantiys grupės nariai groti pradėjo dar besimokydami vidurinėje mokykloje, o plačiau tapo žinomai 2009-aisiais, kai išleido debiutinį albumą „I Had the Blues But I Shook Them Loose“.

Po mažiau nei po metų „Bombay Bicycle Club“ įrašė ir antrąjį albumą, pavadintą „Flaws“. Pastarasis padėjo išplaukti į dar platesnius vandenis, mat buvo įtrauktas į populiariosios „Saulėlydžio“ (ang. Twilight) ekranizacijos garso takelį.

Naujausias albumas buvo įrašomas Hamburge, Atlantoje ir Londone, o jį prodiusavo Jimas Abbissas ir Benas Allenas iš „Animal Collective“, kurie nuo pat pradžių tikėjo jaunaisiais „Bombay Bicycle Club“ muzikantais. Tikime ir mes.

Lights Out, Words Gone

Björk „Biophilia

Pristatyti Björk nereikia turbūt niekam. Šįkart atlikėja į didžiąją sceną grįžta po ganėtinai ilgos pertraukos – ketverių metų (2007-aisiais išleido albumą „Volta“).

Pristatyti naujausią Björk darbą keletu sakinių greičiausiai neįmanoma, juo labiau – vien tekstu.

Kodėl? Nes „Biophilia“ – daugiau nei muzikos albumas, tai – interaktyvus meno projektas, kurtas trejus metus, prie kurio be garsiosios islandų atlikėjos dirbo būrys programišių, app'sų kūrėjų, kino menininkų, muzikos instrumentus gaminančių amatininkų ir net „National Geographic“ komanda. Viso to rezultatas – įspūdingas muzikos pasakojimas apie gamtos ir žmogaus išmonės galimybes.

Beje, pasakodama apie naujojo albumo pavadinimą, atlikėja pripažino, jog pradžioje įvyko nedidelis nesusipratimas, susijęs su anglų kalbos žinių trūkumu, rašo muzikos naujienų portalas „Mano muzika“.

Prieš trejus metus Björk  perskaitė ją įkvėpusią Oliverio Sachso knygą „Musicophilia“ ir iš karto kilo mintis, jog kitas jos projektas galėtų vadintis „biophilia“, tačiau islandė buvo tvirtai įsitikinusi, jog „bio“ reflektuoja gamtą, o „biophilia“ reiškia gamtos mylėtoją.

Tik gerokai vėliau Björk pastebėjo gerbėjų komentarus ir diskusijas, susijusias su jos sugalvotu pavadinimu. Pasirodo, žodis „biophilia“ labiau atspindi „meilę gyvenimui, gyvybės vertinimą, meilę viskam, kas gyva“. Kadangi ši reikšmė nebuvo tiek nutolusi nuo pirminės Björk idėjos, pavadinimo atlikėja nusprendė nebekeisti.

Nepaisant albumo interaktyvumo ir galimybės kiekvienam klausytojui bent iš dalies tapti Björk dainų kompozitoriumi naudojantis iPad‘u, ir paprastai klausantis naujausias islandų kūrėjos darbas abejonių nekelia.

Moon

Ben Howard „Every Kingdom“

Jaunutis (g. 1988) indie folk atlikėjas iš Didžiosios Britanijos ne tik savo šalį, bet ir visą Europą „užktrėtė“ nuoširdžia ir paprasta muzika, debiutavęs su daina „Old Pine“. Šįkart jis leidžia pirmąjį pilną albumą, ir nors kritikų liaupsių nesulaukia, bet žmonės, atrodo, jo muziką mėgsta vis labiau – albumas Didžiosios Britanijos topuose buvo pakilęs iki 7-tos vietos, o koncertų salės tik pilnėja.

Pajūry užaugęs Benas mėgsta keliones, buriavimą ir tiesiog buvimą gamtoje, – visa tai ir juntame klausydami jo muzikos.

Taigi ramiam vakaro atoslūgiui – Beno Howardo „Every Kingdom“.

Only Love

Youth Lagoon „The Year Of Hibernation“

Na ir pabaigai – dar vienas debiutas. Technologijų amžiuje keičiantis muzikos formatams bei klausytojo vaidmeniui (pavyzdys – ką tik aprašytas Björk atvejis), jaunas, vos 22 metų amerikietis Trevoras Powersas tarsi atsaką išleidžia pirmąjį albumą „The Year Of Hibernation“, kuriuo sako, kad muzikai nereikia nepriekaištingos kokybės, brangių įrašų studijų ir nesibaigiančių rinkodaros kampanijų.

Jaunasis multiinstrumentalistas yra vadinamosios chillwave srovės atstovas, be ypatingų priemonių ir pastovios grupės tiesiog pats vienas kuriantis savo miegamajame. Išblukusi, tarsi rudens rūko gaubiama muzika, tylūs, neaiškiai girdimi tekstai, intymi atmosfera tik patvirtina, kad tai, ką kuria Youthas Lagoonas, galbūt ir ne aukščiausios kokybės, bet tikra. Gero klausymo.

Afternoon