Tarp šiemetinių Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų - kino režisierius Arūnas Žebriūnas, europarlamentaras, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, muzikologas Vytautas Landsbergis.

Komisijos, rinkusios laureatus, pirmininkas Alfredas Bumblauskas pirmadienį paskelbė, kad 2011-ųjų premijų laureatais taip pat tapo fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, vizualaus meno kūrėjas Kęstutis Grigaliūnas, rašytojas Henrikas Algis Čigriejus bei dainininkė Asta Krikščiūnaitė.

V.Landsbergiui premiją nuspręsta skirti "už Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionizmą".

Kino režisierių A.Žebriūną nuspręsta apdovanoti "už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes". Pasak A.Bumblausko, jį galima įvardinti kaip apdovanotąjį už viso gyvenimo kūrybą.

Fotomenininkui A.Aleksandravičiui premija skirti nutarta "už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už LDK paveldo poetiškus atspindžius".

Vizualaus meno kūrėją K.Grigaliūną nuspręsta pagerbti "už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį vaizdavimą".

Rašytojas H.A.Čigriejus premijos, anot komisijos, buvo vertas "už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę".

A.Krikščiūnaitę nuspręsta apdovanoti "už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą".

Pasak A.Bumblausko, dėl šios menininkės pagerbimo komisijai kilo mažiausiai ginčų. Jis sakė, kad komisijai problemine tapo nominacija už gyvenimo nuopelnus, kurioje laureatu šiais metais tapo A.Žebriūnas.

"Dalis mūsų komisijos kitai metais jau nebūsime (nariais - BNS), rotacija ateina, bet problema dėl viso gyvenimo nuopelnų išlieka. (...) Mums teko rinktis tarp tokių kultūros grandų, kaip A.Žebriūno ir aktoriaus Donato Banionio, ir pasirinktas A.Žebriūnas. Ne vienam tai buvo labai keblus, sunkus kelias", - tvirtino komisijos vadovas.

A. Bumblauskui antrino ir vienas iš komisijos narių, Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros  premijos laureatas bei ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas. Jo teigimu, nors ir vyko daug diskusijų komisijos posėdžiuose, tačiau sprendimas vieningiausiai buvo priimtas dėl dainininkės Astos Krikščiūnaitės.

„Komisijoje nebuvo kažkokių didelių ginčių. Vienintelė be jokių komentarų ir labai vieningai išrinkta dainininkė Asta Krikščiūnaitė, tačiau daugelis apgailestavome  dėl skulptoriaus Vlado Vildžiūno, kompozitoriaus Fausto Latėno. Apskritai, galėjome drąsiai skirti dar šešias premijas , kadangi šiemetiniai kandidatai tikrai buvo labai stiprūs ir verti premijos“, - teigė J. Domarkas.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Skiriamos ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.

Premijos skiriamos nuo 1989 metų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams skiriama 800 bazinės socialinės išmokos dydžio premija. Šiuo metu ji sudaro 104 tūkst. litų.

Apdovanojimai bus įteikiami kitų metų vasario 16-ąją Prezidentūroje.

BNS, Bernardinai.lt informacija