Šalis, kuri nenori suprasti praeities, vengia suvesti su ja sąskaitas, negali judėti pirmyn. Būtent todėl esą svarbu domėtis tokiais klausimais kaip Holokaustas.

Penktadienį Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyko Nyderlandų ir JAV ambasadų bei Vilniaus universiteto bibliotekos suorganizuotas knygos „Neįsisavinta praeitis – Holokaustas Lietuvoje“, kurią parašė olandų kilmės sovietologas Robertas van Vorenas, pristatymas.

Nuotrauka: VDU

„Apie Holokaustą Lietuvoje parašyta daug knygų, tačiau dauguma jų smerkiamojo pobūdžio arba apologetiškos. Aš stengiausi, kad knyga nebūtų konfrontacinė, stengiausi paaiškinti, kodėl tokie dalykai galėjo įvykti, ir pažiūrėti į juos iš platesnės perpektyvos“.

Kaip vieną priežasčių, kodėl ėmėsi rašyti knygą apie Holokaustą Lietuvoje, R. van Vorenas įvardijo dėkingumą: „Įgydamas šalies pilietybę (Lietuvos pilietybę R. van Vorenas įgijo 2003-iais), tu ne tik įgyji teisių, bet ir pareigų“.

Kadangi R. van Vorenas domisi klausimais, susijusiais su psichine sveikata ir žmogaus teisėmis, Antrojo pasaulinio karo įvykiams Lietuvoje analizuoti jis sakė pasirinkęs ne vien istorinę ar politinę, kaip yra įprasta, bet ir psichotraumatinę perspektyvą.

Jis siekęs apsvarstyti, kaip tai, kas įvyko Antrojo pasaulinio karo metais, paveikė Lietuvos visuomenės savimonę. Pasak jo, Lietuvos visuomenė giliai traumuota, todėl lietuviai linksta save suvokti kaip istorijos auką. Tačiau nuolat save suvokiant kaip auką, sunku pripažinti, kad tuo pat metu galėjai būti ir nusikaltėlis, kalbėjo R.van Vorenas. 

Knygos pristatyme dalyvavęs Nyderlandų karalystės ambasadorius Lietuvoje Karelas de Beeras sakė, kad jiems, olandams, su vienu tamsiausių jų istorijos puslapių, kolaboravimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metais, susitaikyti prireikė ne vieno dešimtmečio: „Iš pradžių, iškart po karo, buvo priimta manyti, kad mes buvome kovotojai, vėliau, 7-ojo dešimtmečio pradžioje, pripažinome sau, kad buvome ir aukos. Ir tik visai neseniai supratome, kad prisidėjome ir prie nusikaltimų“, - sakė jis. 

„Savo knygoje neketinau svarstyti, kas kaltas, o kas ne, - apibendrino R. Van Vorenas. - Svarbiausia suprasti, kodėl taip galėjo atsitikti. Ir neieškoti pateisinančių argumentų, nes jie nepadeda atsakyti į klausimą, kodėl įvyko tai, kas įvyko.“