Suskaičiuoti, kiek valstybei atsieis banko "Snoras" griūtis, dar ankstoka, sako specialistai. Bet jau dabar aišku, kad didžiausią žalą dėl dingusių milijardų pajus verslo įmonės, antradienį rašo "Verslo žinios".

"Tikėtina, kad Indėlių draudimo fondui prireiks nemenkos sumos. Taip pat tikėtina, kad didelę dalį tos sumos pavyks susigrąžinti pardavus dalį "Snoro" likvidaus turto. Tai bus tik laikini nuostoliai. Bet neapdrausti kreditoriai praras nuo 80 proc. iki 100 proc. savo lėšų, tie pinigai dingo, o tai - žala piliečiams ir verslui", - teigė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Vis dėlto didžiausią žalą, pasak V.Plunksnio, valstybė pajus per įmones, kurių lėšos ir projektai įšalo banke.

Tačiau, pasak ūkio ministro patarėjo Adomo Ąžuolo Audicko, padėtis nėra dramatiška, nes esą įmonių, kurios laikė savo indėlius banke "Snoras", nėra daug.

Pats bankas klasifikuoja, kad verslo klientų indėlių banke yra 1,6 mlrd. litų. Apibendrintai skaičiuojant pusė jų - įmonės, registruotos ne Lietuvoje. Iš Lietuvoje registruotų įmonių indėlių apie 350 mln. litų sudaro valstybės sektorius. Iš privataus verslo indėlių - 260 mln. litų yra apdrausti, o neatgautinų indėlių suma verslo įmonėms iš viso gali sudaryti apie 240 mln. litų.

"Čia yra kalbama tik apie indėlius. Yra įmonių, kurios pirko obligacijų ir indėlių sertifikatų. Bet reikia sutikti, kad jei įmonės perka tokių finansinių priemonių, jos turi atliekamų lėšų ateities investiciniams projektams, kurie turbūt nebus pradėti įgyvendinti artimiausiu laiku, nes "Snoro" obligacijos nėra likvidūs turtas", - sakė patarėjas.

A.A.Audickas taip pat pažymi, kad verslo pradėti projektai, kuriuos finansavo "Snoras", taip pat neturėtų žlugti, juos esą galėtų perimti kiti bankai. Bent jau tuos, kurių rizika nebuvo itin didelė.

Ūkio ministerija jau skelbė, kad dėl "Snoro" bankroto nemokumas gali grėsti apie 30 bendrovių