Pirmadienį Kaune vyko respublikinė ekumeninė konferencija „Šeima – Bažnyčios ir valstybės pagrindas“. Tai jau antroji ekumeninė konferencija šiais metais šeimos tema.

Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, liuteronų vyskupas dr. Mindaugas Sabutis, stačiatikių kun. Eugenijus Rudenka, VDU Šeimos ir santuokos studijų centro vadovas kun. prof. Andrius Narbekovas, VU bei VDU teisės mokslų specialistai dr. doc. Vaidotas Vaičaitis bei dokt. Vygantas Malinauskas.

Konferencijos metu buvo priimtas ir trijų didžiausių Lietuvoje krikščionių bažnyčių hierarchų pasirašytas komunikatas, kuriame ne tik aptariama šeimos ir santuokos vertė, bet ir kviečiama „iš naujo apgalvoti Konstitucinio Teismo sprendimą, pabrėžiant santuokos svarbą ir kartu dirbti, kad teisėje ir viešajame gyvenime istorinis bei visuotinis santuokos ir šeimos ryšys būtų atkurtas atspindint jos unikalią ir esminę prigimtį.“

Pasak J.E. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, tai parodo, kad visoms krikščioniškoms bažnyčioms labai rūpi santuoka grįsta šeima. Sutariama, kad šeima yra be galo svarbi institucija ne tik Bažnyčiai, bet ir visai visuomenei, valstybei. Santuokos institutas – geriausiai užtikrina prigimtines vaikų teises, vaikų gerovę, o vaikų teisės yra svarbiau už suaugusių žmonių neatsakingus laisvės siekius.

Zenekos nuotrauka

Taip pat, S. Tamkevičiaus nuomone, meile grįsta santuoka yra asmenų ir jų santykių brandumo įrodymas. „Šiandien esame sunerimę dėl bandymų atskirti šeimą nuo santuokos, įteisinti partnerystę. Tai tūkstantinės žmonijos istorijos ir patirties ignoravimas, reali grėsmė visuomenei ir valstybei, be abejo, kartu ir didžiulė žala Bažnyčiai“, – sakė arkivyskupas. Konferencija buvo siekiama atkreipti visuomenės ir Seimo narių dėmesį į santuoka grindžiamos šeimos svarbą, taip pat raginant, kad tiek teisėje, tiek viešajame gyvenime būtų atkurtas santuokos ir šeimos ryšys.

Santuoka grįstos šeimos svarbai pritaria ir Liuteronų bažnyčios kun. dr. Darius Petkūnas: „Liuteronų bažnyčia sutinka su Romos katalikų bažnyčios pozicija, kad reikia išsaugoti tradicinį šeimos modelį, pasisako prieš kitokias interpretacijas, kas gali būti šeima. Šeima yra tik tarp vyro ir moters. Bažnyčios pozicija nesikeičia ir visuomet išliks ta pati.“

Konferencijoje ne kartą buvo paminėtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos atitikimo Konstitucijai ir kartu nuogąstaujama, kad Konstitucinis Teismas į 38 Konstitucijos straipsnį, kuriame kalbama apie šeimą, savo išaiškinime įdėjo naują turinį, kitokį, nei buvo sumanytas ir užrašytas Konstitucijos kūrėjų. Tačiau, kaip teigė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Svarbiausias dalykas – kaip visuomenė žiūrės į šeimą. Jeigu visuomenė brangins atsakingai santuokos keliu kuriamą šeimą – tuomet viskas bus gerai. Bet jeigu didžioji dalis visuomenės į šeimą žiūrės nerimtai – jokie įstatymai problemos neišspręs.“

J. E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. „Ar apginsime šeimą?“

Zenekos nuotrauka

Savo pranešime „Ar apginsime šeimą?“ J. E. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius išreiškė susirūpinimą, kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje stebime, kaip žingsnis po žingsnio judame ne tik į santuokinės šeimos, bet ir visos visuomenės susinaikinimą.

Vyskupų Konferencijos pirmininkas brėžė istorines paraleles tarp XX a. pirmoje pusėje bolševikinėje Rusijoje plitusių neatsakingą kūnišką laisvę propagavusių, „Šalin dorovę“ mesti kvietusių idėjų, vėliau 7-ajame dešimtmetyje Vakaruose plitusią „seksualinę revoliuciją“ ir šiandienos vaivorykštės spalvomis nusidažiusių demonstrantų. Dėl tam tikrų aplinkybių Lietuvoje pirmųjų dviejų grėsmių įsipareigojimu grįstai šeimai pavyko išgyventi, tačiau prieš dvidešimt metų sugrįžus laisvės dvelksmui – šiandien turime atlaikyti nemažesnį iššūkį. „Mums peršamos Gender idėjos, skleidžiančios dviejų princų draugystes ir belytį vaikų ugdymą. Vaikų ir jaunimo lytinis ugdymas pakeičiamas seksualiniu švietimu ir kontraceptikų reklama. Kova už žmogaus teises išsigimsta į homoseksualaus gyvenimo propagavimą. Išdrįstantieji suabejoti homoseksualių veiksmų etiškumu nedelsiant apšaukiami homofobais“, – pranešime teigė S. Tamkevičius.

Visus Lietuvos žmones kviesdamas būti sąmoningus ir atsakingus už tautos ateitį, arkivyskupas vylėsi, kad su Dievo pagalba pavyks apginti santuoka grįstos šeimos instituciją.

J. E. vyskupas dr. Mindaugas Sabutis. „Šeima kaip pašaukimas“

Zenekos nuotrauka

Liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio pranešime, kurį perskaitė kun. dr. Darius Petkūnas, teigiama, kad šeima yra ne tik tam tikra tradicija, atsitiktinumas, stabdantis visuomenės raidą, bet kažkas daugiau, turintis aukštesnę ir didesnę paskirtį. Žmogus turi meilę ir gebėjimą ja dalintis – tai mūsų žmogiškasis pašaukimas – meilę priimti ir meile dalintis.

„Meilė kaip asmeninis santykis geriausiai atskleidžiama Kristuje, jo kryžiuje – teigiama Liuteronų vyskupo pranešime. – Už pasaulį jis atidavė visą save, nepasilikdamas nieko. Dievas gali save atiduoti visiems ir kiekvienam asmeniškai. Meilės pilnatvėje yra atsidavimas žmogui ir jo priėmimas. Visiškas atsidavimas ir priėmimas gali nutikti tik šeimoje.“ Pasak M. Sabučio, „šeima yra daugiau nei visuomenės ląstelė, bet yra jos pagrindas ir turėtų būti jos centras. Ne šeima turi tarnauti visuomenei, bet visuomenė – šeimai. Juk meilė, atleidimas, darnus gyvenimas, asmens vertės pajautimas bei socialiniai įgūdžiai atsiranda šeimoje.“

Pranešime akcentuota, kad šeima nuolatos susiduria su išbandymais, pavojais, nesvarbu iš kur jie kyla – kūniško silpnumo, pasaulio spaudimo ar piktosios dvasios veikimo. Šių laikų išbandymai buvo įvaidyti kaip vieni sunkiausių, nes jie susiję su šeimos kaip institucijos neigimu apskritai. Iš vienos pusės šeima yra branginama kaip techninis vienetas, reikalaujantis mažiausiai išmokų, tvarkingas mokesčių mokėtojas. Iš kitos pusės šeimos institutą stengiamasi paneigti argumentuojant jos netobulumu. O kai apie šeimą kalba tikintieji – jų argumentai atmetami iškart.

Į kylantį klausimą, ką dabar galime ir privalome daryti, Mindaugas Sabutis pateikė paprastą atsakymą: „Išpildyti savo pašaukimą nežiūrint nieko. Prisiminkime, kad tai tikėjimo kova, tad ji pirmiausia vyksta mūsų širdyse. Jei širdyse yra baimės ir netikrumo, kokia kova įmanoma? Prisiminkime, kad turime gydantį Dievą ir neturime palūžti, bet prašyti, kad mūsų baimes paverstų drąsa.“

Kun. Eugenijus Rudenka, Eugenija Naganova „Bažnyčia, valstybė ir pamatinės šeimos vertybės“.

Zenekos nuotrauka

„Santuokoje įvyksta žmogaus perkeitimas asmenybės dėka, įveikiama jo vienatvė ir uždarumas. Krikščionis pašauktas jau šiame pasaulyje turėti naujo gyvenimo patirtį, o tai įmanoma santuokoje. Santuoka – unikali dviejų būtybių sąjunga Kristuje, – skaitydamas pranešimą sakė kun. Eugenijus Rudenka. – Žmonija yra vyrų ir moterų asmenybių įvairovė. Tik skirtingų lyčių santuokoje žmogus gali pasiekti savo būties pilnatvę ir realizuoti savo gyvenimą pagal Dievo planą.“ Tik tokiu būdu, anot Stačiatikių Bažnyčios atstovo, galima garantuoti sveiką šalies ateitį.

Kaip vieną svarbiausių šeimos privalumų įvardijo vyriško ir moteriško identiteto formavimą, kad šeimose vaikams lengviau suvokti savo lytiškumą. „Suprantama, kad destruktyvumo apraiškų visiškai įveikti pasaulyje negalime, tačiau skelbdami tiesą, galime apsaugoti bent dalį žmonių“, – baigdamas kalbą sakė stačiatikių kunigas.

Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas. „Santuoka – uola, ant kurios statoma šeima“

Zenekos nuotrauka

„Kurti šeimą, turėti vaikų, juos auklėti – viena iš pagrindinių ir nenusavinamų asmens teisių. Kad šeima tikrai būtų vieta tapti laimingu, save realizuoti, kad būtų tautos stiprybės bei garbės lopšys, ji turi būti kuriama ir palaikoma ne bet kaip, bet pagal tam tikrus dėsnius. Moralinius dėsnius galima ignoruoti, jų nepaisyti, bet jie veikia“, – tai buvo viena pagrindinių kun. Andriaus Narbekovo pranešimo tezių.

Santuoka nėra vien tik socialinis institutas ir išoriškai organizuota gyvenimo forma. Ji paliečia pačią žmogaus esmę, jo atsiradimo slėpinį. Giliausia prasme santuoka yra prigimtinė ir nebūtinai suprantama vien kaip santuokos sakramentas (žinome, kad krikščionybei tik 2000 metų, o šis vyro ir moters bendro gyvenimo modelis gyvuoja nuo pat žmogaus sukūrimo pradžios). Meilė santuokoje įmanoma tik todėl, kad du žmonės santuokoje sukurti kaip skirtingi lytiški asmenys – moteris ir vyras.

Pranešėjas pabrėžė, kad santuoka, kaip vyro ir moters viso gyvenimo sutartis, yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas. Ji gimsta iš meilės ir pasižadėjimo vienas kitam – tai sandoros aktas be sąlygų ir išskaičiavimų, tai daugiau nei sutartis ar susitarimas. Tik santuokoje yra įmanomas visiškas abiejų asmenų lygiavertiškumas ir išnyksta pavojus būti panaudotam kaip priemonė.

Zenekos nuotrauka

Dar kartą konferencijoje buvo pakartota, kad monogaminė viso gyvenimo sąjunga ir iš to atsirandanti šeima daugelį šimtmečių tarnavo kaip kertinis vakarų civilizacijos akmuo. Tik per kelias kartas XX amžiuje seksas, santuoka ir šeima bandomi iš esmės perkonstruoti ir suvokti kažkaip naujai.

Baigdamas savo kalbą kun. Andrius Narbekovas sakė: „Dievas mums duoda galimybę – vienintelį gyvenimą realizuoti save ir būti laimingais. Jis kviečia statyti mūsų gyvenimo namą ir šeimą ne ant smėlio, bet ant uolos, kuri yra santuoka, pagrįsta meile, stipria kaip mirtis. Statyti ant smėlio – tai pradėti kažką be patikimo pagrindo, turėti nepagrįstų planų, būti paiku žmogumi pasistačiusiu namą ant smėlio, kurį netrukus nuplaus liūtis. Mūsų pasirinkimas – būti paikais ar nepaikais, statyti namą ant smėlio ar ant uolos.“

Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Konstitucinio Teismo motyvai ir alternatyvi konstitucinė šeimos samprata

Zenekos nuotrauka

Daugiausia dėmesio pranešime Vaidotas Vaičaitis skyrė LR Konstitucinio Teismo nutarimo argumentų, galimų Konstitucijos nagrinėjimo būdų pristatymui bei situacijos ir pasekmių po 38 Konstitucijos straipsnio išaiškinimo aptarimui. Pasak Konstitucinės Teisės specialisto, įmanoma įsivaizduoti valstybę be visuomeninių organizacijų, politinių partijų ar profsąjungų, bet neįmanoma valstybės įsivaizduoti be šeimos.

KT nutarime išskaitomas santykių turinio ir santykių formos supriešinimas, anot V. Vaičaičio, nėra logiškas. Nėra kito būdo parodyti meilę, jausmus, santykį – tik per formą. Kas gali pasakyti, kada yra turinys, kada forma?

„Jei teigiame, kad šeima gali būti sudaryta tik santuokos pagrindu – žinoma, mes šiek tiek sakralizuojame šeimą, iškeliame virš kitų galimybių sukurti šeimos padėti. Tačiau jeigu yra atvirkščiai – jei užtenka tam tikrų neformalių santykių – tuomet tai šeimos santykių sumenkinimas. Todėl KT nenorėdamas diskriminuoti ne santuokoje gyvenančių asmenų – diskriminuoja santuokinę šeimą. Šiuo atveju neįmanoma atrasti aukso vidurio“, – kalbėjo teisės mokslų daktaras V. Vaičaitis.

Vygantas Malinauskas. „Santuokos vertė ir prasmė teisinėje sistemoje“

Zenekos nuotrauka

„Turbūt mažai kas pultų ginčytis, kad vienas iš pamatinių žmogaus gėrių yra šeima. Šeima patenkina mūsų prigimtinį poreikį kam nors priklausyti ir būti priimtam toks, koks esi, ir gauti, net jei nieko neesi davęs“, – konferencijoje kalbėjo VDU dėstytojas Vygantas Malinauskas.

Pranešėjo nuomone, šeima nėra beformis darinys, ji turi tam tikrą struktūrą, nors gali įgyti skirtingas konfigūracijas: „Nesvarbu kokia šeima, bet jos struktūros centre visą laiką privalo būti tėtis ir mama. Kai vieno ar abiejų nėra – šeima stengiasi šį trūkumą kompensuoti, tą funkciją perduodant tetoms, dėdėms, seneliams, broliams, seserims. Tėtis ir mama – šeimos struktūros centre. Juk jei giminėje nėra dėdžių, tetų ir senelių – tėvai nesistengia jų kaip nors pavaduoti ar kompensuoti.“

Akcentuodamas santuoka grįstos šeimos prasmę teisinėje sistemoje, V. Malinauskas teigė: „Teisinis šeimos institutas apsaugo šeimą dviem prasmėm: pirmiausia, viešą šeimos statusą suteikia ne bet kam, bet tokiai asmenų sąjungai, kuri labiausiai atitinka vaiko prigimtinius poreikius. Suteikdama prioritetą vaiko prigimtiniams poreikiams, valstybė kartu atsisako suteikti teisinį statusą bendro gyvenimo formoms, kurios pačios negali atliepti prigimtinių žmonių poreikių. Pripažindama teisinį santuokos institutą, valstybė kartu pripažįsta, kad santuokai būdingos normos yra būtinos prielaidos šeimos gėriui. Tai sukuria paskatas vyrui ir moteriai laikytis šeimai būdingų moralinių pareigų. Moralinės kaip ir teisinės normos nėra skirtos aprašyti tikrovės faktus. Jų paskirtis – kreipti visuomenės narių elgesį tam tikra linkme.“