Nepasitikėjimas, įtarinėjimai, apgaulė, o kartu – negalėjimas vieniems be kitų gyventi. Skamba tarsi ištraukos iš pigaus meilės romano, deja, tai ištraukos iš kasdienių žinių pranešimų, kad pakistaniečiai ir vėl nuvylė amerikiečius, o šie nepaisė jų valios ir svečioje valstybėje atliko vieną ar kitą slaptą operaciją.

Vienas iš paskutinių, bet, pasak ekspertų, tikrai ne paskutinis akmuo į blogėjančių santykių daržą buvo šeštadienį įvykdyta NATO oro ataka prieš Pakistano karinę bazę. Per ataką žuvo mažiausiai 25 kariai, dauguma jų – taikiai miegodami. NATO, o tiksliau – amerikiečiai, suskubo prisiimti kaltę ir prisipažinti suklydę, bet pakistaniečių pykčio tai nenumalšino.

Nelaimingų atsitikimų pasitaikydavo ir anksčiau, bet dar niekada NATO kariai nebuvo užpuolę pakistaniečių karinės bazės. Šį kartą buvo subombarduoti du didžiuliai angarai, žuvo nemažai žmonių, dar daugiau – sužeista. Oficialiai skelbiama, kad NATO naikintuvai medžiojo Talibano kovotojus Pakistano šiaurės rytuose ir turėjo patikimos informacijos apie Mohmano genčių teritorijoje esančias Talibano kovotojų stovyklas. Deja, realybė buvo kitokia – talibai išsisuko, o Pakistano armijos angarai buvo sudeginti.

Pakistaniečiams labiausiai kelia nerimą faktas, kad ataka įvykdyta Pakistano teritorijoje, ir amerikiečiai puikiai žinojo, jog būtent toje vietoje yra Pakistano karinė bazė. Kariniai ekspertai tikina, kad iš šio skaudaus nesusipratimo daugiausia laimėjo talibai, kurie šiame regione itin aktyvūs, bet, regis, šeštadienį nebuvo ten, kur tikėtasi juos rasti. Pakistano valdžios kuluaruose taip pat kalbama, kad oro ataka prieš jų karinius objektus galėjo būti netyčinė, o galėjo būti ir atvirkščiai. Esą amerikiečių karo vadų nusikalstamas aplaidumas galėjo būti paskatintas nemeilės pakistaniečiams ir nusistatymo, kad pakistaniečiai neva padeda talibams.

Naivu tikėtis, kad po tokio amerikiečių akibrokšto Pakistano politikai,  kariškiai, o ir visuomenė – tylės. Osamos bin Ladeno suėmimas pavasarį buvo skaudus smūgis pakistaniečių žvalgybos bei kariškių orumui, o šis NATO naikintuvų įsiveržimas gali dar labiau paskatinti prieš JAV nukreiptos neapykantos proveržį Pakistane.

Vos sužinoję apie nelaimę, pakistaniečiai sustabdė visų JAV karinių sunkvežimių judėjimą savo žeme ir paliepė amerikiečiams per dvi savaites išsinešdinti iš Shansi karinės oro bazės, kuria pastarieji aktyviai naudojosi. Bet ši, kai kurių ekspertų teigimu, natūrali reakciją į karinės bazės subombardavimą, gali būti tik byrančios draugystės pabaigos pradžia.

Amerikiečiams nedraugiškos nuotaikos užplūsta karinio ir politinio Pakistano elito atstovus bei didžiąją dalį Pakistano visuomenės, kuri jau senokai yra nepatenkinta „laisvu“ JAV elgesiu šalyje. Daugelis pakistaniečių itin jautriai reaguoja į naujienas apie dar kelis JAV kariškių ar žvalgybininkų nužudytus tautiečius ir nesvarbu, ar kalbama apie ČŽV agento nušautus vagis, ar apie naikintuvų sunaikintą karinę bazę. Žmonės nesupranta, o ir nenori suprasti JAV vaidmens šalyje, pyksta dėl „karinių žaidimų“, kurie kaskart palieka kruvinų pėdsakų, kainuoja civilių žmonių gyvybes.

Pakistano žiniasklaida pakursto „karštas“ visuomenės nuotaikas, o kai kurie politikai jomis naudojasi. Sekmadienį vykęs protestas Karačyje parodė ne tik visuomenės nemeilę JAV, bet ir tai, kad kai kurie Pakistano regionų lyderiai, o gal ir vyriausybė – gali prašyti iš JAV dar daugiau pinigų, nei gauna dabar, neva visuomenės nuotaikoms apmaldyti. Neramios minios nuotaikos naudingos ir Pakistano kariuomenei, kuri gali atidėti senokai JAV pažadėtą invaziją į Šiaurės Vaziristaną. Šiame regione veikia karingas Haqqani kovotojų tinklas, neduodantis ramybės JAV karo taktikams, bet, manoma, tyliai remiamas Pakistano kariuomenės ir žvalgybos.

Visgi, kad ir kaip vieni kitų nemėgtų pakistaniečiai ir amerikiečiai, vieni kitiems yra reikalingi. Pakistano kariuomenė ir vyriausybė mielai dalijasi JAV pinigus, o JAV naudojasi Pakistano teritorija kroviniams gabenti, bazėms steigti, šnipų žaidimams žaisti. Tiesa, šlyjant santykiams mažėja ir abipusė priklausomybė. Praėjusį pusmetį amerikiečiai 30 procentų sumažino per Pakistaną gabenamų krovinių kiekį ir, regis, mažina jį toliau. Kroviniai gabenami lėktuvais ir sunkvežimiais iš Centrinės Azijos šalių, bet lenkiamas Pakistanas.

Amerikiečių politikai vis garsiau kalba, kad reikėtų gerokai sumažinti JAV finansinę paramą Pakistanui. JAV abejojama pakistaniečių gera valia kovojant su talibais, taip pat kalbama – esą ne be pakistaniečių pagalbos rugsėjo mėnesį bandyta pulti JAV ambasadą Kabule.

Pakistaniečiai savo ruožtu atsikerta, kad kaltindamos juos JAV nori pateisinti savo karines nesėkmes regione, pasiaiškinti, kodėl galingiausia pasaulio kariuomenė nesugeba nugalėti barzdotų vyrų brigadų, siaučiančių kalnuose.

Blogėjančius JAV ir Pakistano santykius gali lemti ir besikeičianti politikų ir kariuomenės vadų karta Pakistane. Kylanti politiko Imrano Khano žvaigždė ir jauni, religingi bei amerikiečių nemėgstantys kariškiai gali apsunkinti karinį ir politinį bendradarbiavimą. Reikia tikėtis, kad buvę sąjungininkai, pasibaigus kariniam romanui, neliks mirtinais priešais.

Pagal Al Jazeera ir The Economist informaciją parengė Jūratė Važgauskaitė