Algirdas Šeškus. Meilės lyrika. 1975-1983: fotografija. – Vilnius: Kitos knygos, 2011. – 263 p.

Pastaraisiais metais atskiromis knygomis publikuojami unikalaus, iki pastarųjų metų  beveik nežinomo menininko Algirdo Šeškaus fotografiniai archyvai leidžia jį lyginti su tokiu XX a. pasauliniu fotografijos grandau kaip Borisas Michailovas.

Algirdo Šeškaus 7-9 dešimtmečio fotografijos – sovietmečiu nesuprastos, tačiau savo laiką pralenkusios avangardinės raiškos pavyzdžiai. Autorius polemizavo su Lietuvos tradicinės fotografijos kūrėjais, tokiais kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas, ir radikaliai pakeitė požiūrį į fotografijos meno estetiką.

Naujausia Algirdo Šeškaus knyga „Meilės lyrika“  – tai dar vienas menininko fotografinių archyvų itin bendražmogiškas aspektas. Į akis pirmiausia krenta knygos jausmingas turinys, bet ne forma.

Algirdo Šeškaus fotografija

Šiandienos abejingumo ir susvetimėjimo kontekste, kai žmogui menkai bereikia žmonių, kai žmogus susikūrė aibes savo paties pakaitalų, jau darančių įtaką ne tik jo mąstymui, genetikai, bet ir jo esmei – meilės lyrika yra jauki, šilta, paprasta ir tuo požiūriu, turbūt, viena iš paskutinių knygų apie atvirą žmogų, kurio pagrindinė savybė yra būti, o ne turėti.

Vienas po kito slenkančių vaizdų seka, šykščiai užvardinta trumpaisiais fotografavimo datų, fotografo archyvo ir knygos puslapių numeriais primena ilgesingą fotonovelę, kurioje paprastai, švelniai ir aiškiai pateikiamas mūsų pačių individualusis pasaulis, prasidedantis atrakcionų parke besisukančiačioje karuselėje su gulbėmis ir pasibaigiantis moterimi gulbėje, žinančia apie mus ir pasaulį viską.

Algirdo Šeškaus fotografija

Anksčiau išleisti šie A.Šeškaus fotografijų albumai: „Žaliasis tiltas“ (2009 m. „Kitos knygos“), „Archyvas“ (Pohulianka) (2010, Lietuvos dailės muziejus),

Vasario 23-26 d. vykstančioje knygų mugėje numatoma surengti A.Šeškaus fotografijų parodą ir visuomenei pristatyti visas tris knygas.