Lietuvos ir Rusijos Karaliaučiaus srities institucijų atstovai Neringoje surengtoje konferencijoje aptaria bendrus įsipareigojimus UNESCO dėl Kuršių nerijos išsaugojimo.

Pasaulio paveldo komitetas yra paraginęs Lietuvą ir Rusiją stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, praneša Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Neringos savivaldybės mero Antano Vinkaus teigimu, sprendžiant paveldo apsaugos, gamtosauginius klausimus, sienų neturėtų būti.

"Nuo tos akimirkos, kai 2000 metais visa Kuršių nerijos teritorija, administruojama dviejų valstybių buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tiek Lietuvos Respublika, tiek Rusijos Federacija įsipareigojo prieš tarptautinę bendruomenę. Šiandien susirinkome, kad galėtume apgalvoti, kaip aktyviau ir pragmatiškiau keistis informacija, padėti vieni kitiems", - savivaldybės pranešime cituojamas Antanas Vinkus.

Abi valstybės turi bendrai parengti ir iki vasario 1-osios Pasaulio paveldo centrui pateikti jungtinį Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašą, kuris užtikrintų objekto valdymo, apsaugos ir vystymo dvišalį koordinacinį mechanizmą.

Lietuva savo teritorijoje esančios nerijos dalies išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektą jau yra pateikusi, bet atsižvelgus į tai, kad objektas į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas abiejų valstybių pastangomis, reikalaujama bendro aprašo.

Be to, Lietuva ir Rusija skatinamos parengti turizmo strategiją, kuri įvertintų transporto ir lankytojų srautus Kuršių nerijoje. Pasaulio paveldo komitetas įpareigojo Lietuvą ir Rusiją iki vasario pateikti atnaujintą vertybės išsaugojimo būklės ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas ir 2010 metais įvykusios tarptautinės ekspertų misijos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas.

Konferencijos metu aptartos ir bendro Kuršių nerijos teritorijos valdymo plano, kuris po kelių mėnesių taip pat turi būti pateiktas Pasaulio paveldo komitetui, parengimo galimybės.

"Į mus žiūri pasaulis ir mes turim parodyti, kad turime problemų, bet stengiamės, kad jų neliktų", - konferencijos metu teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis.

2000 metais Kuršių nerija į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta kaip kultūrinis kraštovaizdis, vadovaujantis kriterijumi, pagrindžiančiu, kad Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos - vėjas, potvyniai ir atoslūgiai, - pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX amžiuje pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.