2014 m. lapkričio 24 d., pirmadienis

Rašytojų klube pristatoma „Dirbtinė muselė“

2011-11-29
Rubrikose: Kultūra » Informacija  Kultūra » Literatūra 

„Dirbtinė muselė – tai šiek tiek kičinis žodžių junginys, kuriuo pavadinau vieną novelę. Galbūt skaitytojas susivilios ryškiu jauku ir panorės skirti brangaus savo gyvenimo laiko skaitant šią knygelę. Užsikabinęs gal patirs kaifą, o gal išspjaus sukruvinta burna ir nusikeiks“, – sako Jurga Tumasonytė, šių metų Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbto „Pirmosios knygos“ konkurso prozos sekcijos laimėtoja. Jos trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ bus pristatoma jau lapkričio 29 d. 18:30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius).

Jurgos Tumasonytės (g. 1988 m. Kaune) tekstai jau kelerius metus šmėžuoja kultūrinėje spaudoje, o paskutiniu metu – ir slam poezijos scenoje. Savo rašytojos kelią pradėjusi kaip prozininkė, vėliau ėmusi rašyti ir knygų apžvalgas, recenzijas, esė, pirmąjį kūrybos rinkinį debiutantė išleidžia ir vėl grįždama prie grynosios prozos žanro. Ir, atrodo, ne veltui – iš vienuolikos konkursui pateiktų prozos rankraščių geriausiai įvertintas būtent J. Tumasonytės trumposios prozos rinkinys „Dirbtinė muselė“.

„Gimiau, kai Lietuvoje plito dainuojanti revoliucija, aižėjo geležinė uždanga, o poetai stadionuose virkdė žmones. Mūsų giminėje poetais niekais nesidomėjo. Užtat tėvas pastatė didelį namą, kurio balkonais dabar raitosi vynuogės. Augau kaip ir visi vaikai. Gal tik per daug sirgau. Paauglystėje susižavėjau kinu. Labai patiko juodai baltos moterys su cigaretėmis lūpose. Norėjau kuo greičiau užaugti. Vėliau nebenorėjau, bet vis tiek užaugau. Ta proga ši knyga ir atsirado.“ – prisistato Jurga Tumasonytė.

„Dirbtinė muselė“ – tai šiuolaikinių jaunų žmonių problemos, modeliuojamos uždaroje, neretai intymioje erdvėje. Moteris – vyras, duktė – motina, motina – sūnus, mergina – kūdikis ir pan. santykiai slopsta ir deformuojasi nuo vienatvės, susvetimėjimo. Grubokas kasdieniškas istorijas pakylėja absurdo, paradoksų ir humoro injekcijos, siužeto lūžiai, subtilesni kontekstai. Visa tai pateikiama siurrealiais siužetais: mažutis tėvas, nusipirktas parduotuvėje, amnezijos ištikta senutė, šeimos „auginama“ vietoj naminio gyvūno, vagina, užauginta vazonėlyje ir t. t.

Lapkričio 29 d. Rašytojų klube „Dirbtinės muselės“ pristatymo metu bus ne tik skaitomos ištraukos iš knygos, bet ir gros muzika (eksperimentinė neofolko grupė „Kamanių šilelis“), projektoriuje švies specialiai pristatymui parengtos vizualizacijos, kartu su skaitomu tekstu kursiančios keistą, siurrealią atmosferą. Apie Jurgą ir jos kūrybą žodį tars žinomi rašytojai ir kritikai Andrius Jakučiūnas, Julius Keleras, Benediktas Januševičius ir Aušra Kaziliūnaitė. Įėjimas į renginį nemokamas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos informacija

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Bernardinai.lt susitikimai

Bernardinai.lt ir toliau stengiasi būti arčiau savo skaitytojų, tad šį rudenį vėl pakviesimę į eilę susitikimų su mūsų redakcija, knygų pristatymus, šiltą pavakarojimą niūriais ir vis tamsesniais rudens vakarais. 

Henrikas Gudavičius. Laiškai iš kaimo

„Gyvenime reikia užimti kuo mažiau vietos ir į jokį viešesnį šurmulį net su patikimiausiu dviračiu nesiveržti be reikalo“ – sako sudzūkėjęs žemaitis H. Gudavičius. Beje, jis ne tik taip sako, bet taip ir gyvena įsuptas Saulės sukimosi ratu, nepailstančio Gamtos ritmo bei atsikartojančių Žemės darbų...

Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė

Nuo 1998 m. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė vadovauja Kauno arkikatedros bazilikos mišriam chorui Cantate, jau antrus metus dirba muzikos redaktore Marijos Radijuje. Pateikiame pokalbį apie muziką ir jos veikimą žmogaus gyvenime.

Mikalojus Vilutis

Jolanta Kryževičienė kalbino parodos autorių Mikalojų Vilutį, taip pat vienaip ar kitaip su paroda susijusius menotyrininkę Jurgitą Ludavičienę, parodos rengėją Kristiną Kleponytę Šemeškienę, dailininką Juozą Kalkų, Nijolę Vilutienę, grafikę Jūratę Stauskaitę.

Kamerinis choras „Aidija“.

Lietuvių chorinės kultūros aš labai gerai nepažįstu. Žinau chorus, bet nelabai matau ir suprantu bendrą Lietuvos chorinės kultūros strategiją ir viziją. Suprantu, kad Dainių šventės yra visų tikslas. Galbūt tai yra gražu ir gerai, galbūt to užtenka, o galbūt – ne.

Cupė ir Zupė

Bernardinai.lt nauja pasakų knyga vaikams. Parašyta ir nupiešta širdimi. Sūnaus ir mamos bendras darbas.