Banalybe tapęs posakis apie genialumo ir paprastumo sąsajas raiškia šviesa suspindi pačiose netikėčiausiose vietose. Kai apsilankiau interneto svetainėje www.vaikusvajonės.lt it žaibas trenkė: „Viešpatie, kaip paprasta, bet neprasta!“ Šimtai įgyvendintų vaikų svajonių, tūkstančiai prasmingai išleistų litų ir nors per pelės žingsnį pagerėjęs pasaulis. Apie ką dar galima svajoti?

Su projekto sumanytojais ir vykdytojais Andriumi Čepkumi ir Juliumi Gregorausku pokalbis neužtruko — vyrai mitrūs, o ir šv. Kalėdų (svajonių išsipildymo) metas artėja. Tik spėk suktis...

Optimizmas ir vaikų svajones įgyvendinančių žmonių palaikymas suteikia dvigubai daugiau energijos bei entuziazmo

Kaip atsirado idėja apie stokojančių vaikų svajonių pildymą? Ar iš karto buvo nutarta kurti svetainę, ar būta ir kitų minčių?

Andrius. Viskas prasidėjo mums abiem kopiant į aukščiausią Europos kalną Monblaną. Būnant viršuje, kai oras išretėjęs, kyla įdomių minčių (juokiasi, – aut. past.) Po kopimo gulėdami paplūdimyje išsigryninome idėją apie online tarpininkus tarp vaikų, kurie turi svajonių, bet neturi galimybių ir žmonių, kurie turi galimybių ir nori daryti gerus darbus. Pažadėjome vienas kitam tai būtinai įgyvendinti ir jau 2010 metais startavo interneto svetainė www.vaikusvajones.lt.

Julius. Iš tiesų svetainė buvo viena pirmųjų mūsų idėjų. Juk kasdien matome, kaip informacinės technologijos keičia mūsų gyvenimą ir leidžia kai kuriuos dalykus daryti gerokai greičiau arba patogiau. Tad pagalvojome: kodėl gi technologijos negalėtų padėti daryti gerus darbus?

Interneto svetainėje www.vaikusvajones.lt „Kontaktuose“ pateikiamos dvi pavardės — gal galite tiesiog prisistatyti, kas esate, ką veikiate?

Andrius. Esu verslininkas, turiu interneto projektų ir reklamos agentūrą, kuriai vadovauju, taip pat mokymų įmonę, kurioje su partneriu padedame žmonėms ir įmonėms išnaudoti savo potencialą. Laisvalaikiu daug keliauju ir domiuosi asmeniniu efektyvumu, eksperimentuoju nuolat išstumdamas save iš „komforto zonos“ ir, žinoma, nemažai laiko skiriu vaikų svajonių projektui.

Julius. Aš dirbu vienoje iš didžiausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių, kurioje vadovauju dinaminių IT paslaugų skyriui. Na, o laisvu nuo darbo metu šalia daugybės įvairių veiklų, tarp kurių projektas „Vaikų svajones“ užima ypatingą vietą, dar ir studijuoju ISM vadovų magistrantūros studijose.

Prisipažinsiu, man svetainėje www.vaikusvajones.lt patinka genialus sumanymas ir galimybė nuo „žiauraus pasaulio“ besislepiantiems, bet tam tikrus sąžinės priekaištus jaučiantiems žmonėms daryti gera. Net jei tu bijai įkelti koją į ne visada iščiustytus namus — imk ir padėk virtualiai, bet tuo pat metu ir visiškai realiai, beveik be tarpininkų. To siekėte. Ar tai nutiko?

Julius. Išties viena iš pirmųjų projekto idėjų ir buvo, kad žmonės pagaliau galės virtualiai, greitai bei patogiai padaryti gerą darbą, tačiau jis bus labai aiškus ir skirtam konkrečiam vaikui, kuriam reikia pagalbos. Pernai net turėjome galimybę paaukoti svajonės įgyvendinimui reikiamą sumą pasinaudojant el. bankininkyste, kaip el. parduotuvėse. Tačiau realybė pasirodė kitokia — panašu, kad žmonėms mieliau gerus darbus daryti asmeniškai, nuo nieko nesislepiant. Tiesiog reikia sudaryti tinkamas sąlygas tai padaryti patogiai bei padėti surasti tuos vaikus, kuriems jų pagalba yra reikalinga.

Andrius. Rengdami projektą buvome tikri, kad dauguma žmonių tiesiog aukos pinigų. Pernykščiai rezultatai mus nustebino tuo, kad absoliuti dauguma žmonių svajones įgyvendino patys, tik maža dalis aukojo pavedimu. Turbūt tai veikia žmonių nepasitikėjimas įvairiomis akcijomis ir labdaros organizacijomis. Galų gale viskas išėjo tik dar geriau, dauguma žmonių patys perka dovanas ir įteikia jas vaikams, o tai sukelia didelį džiaugsmą, nes jau pats dovanos rinkimas ir pirkimas yra malonus nuotykis dovanojančiajam, o ir vaikui daug maloniau gauti ne tik savo svajonę bet ir dalelę dėmesio.

Įgyvendinant kiekvieną idėją reikia tam tikrų išteklių, išmanymo. Kaip sprendžiate šias problemas?

Julius. Turbūt būtų nerealu dviese suorganizuoti tokio masto projektą, ypač kai tavo biudžetas yra tūkstantis litų. Tačiau yra daugybė gerų žmonių bei įmonių, kurios yra pasiruošusios padaryti gerą darbą ir prisidėti prie projekto „Vaikų svajonės“ sėkmės.

Andrius. Šis projektas yra pavyzdys, kaip turint gerą idėją reikia tiesiog žengti pirmą žingsnį ir negalvoti apie priežastis, dėl kurių gali nepavykti. Mes taip ir padarėme, o tada prasidėjo sniego gniūžties efektas: visi, kam papasakodavome apie projektą, norėdavo prisidėti ir padėti, kuo gali. Taip atsirado dizaineris ir programuotojas, kurie sukūrė svetainę, savanorių, kurie suveda svajones, ir galų gale didelių įmonių, kurios padeda reklama, viešaisiais ryšiais ir kitomis savo paslaugomis. Jei atsiranda kažkoks iššūkis, kurį turime išspręsti, netrukus atsiranda ir savanoris ar įmonė ir prisideda prie projekto sėkmės.

Andriau, pats esi veiklus žmogus, vedi mokymus ir šiaip... Noriu pasakyti, kad mąstant stereotipiškai esi mažiausiai panašus į pragmatiškus tikslus pamiršusį gerietį. Kokia tau nauda iš šio projekto?

Andrius. Esu veiklus dėl vienos esminės priežasties — siekio realizuoti save. Per verslą realizuoju save profesine prasme, bet tai smulkmena, palyginus su tuo, kokį moralinį pasitenkinimą teikia šis projektas ir kiekviena įgyvendinta vaiko svajonė. Šis projektas yra tai, kuo labiausiai didžiuojuosi iš visų savo pasiekimų ar veiklų. Gal skamba banaliai, bet tikiu, kad norėdamas gauti iš gyvenimo, pirmiausia turi duoti. Tą ir darau visose gyvenimo srityse.

Ar sutinkate, kad gerumas taip pat gali būti naudingas?

Andrius. Žinoma sutinku. Gerumas apskritai yra pagrindas, nes ir darbas, ir verslas grįsti santykiais, kurie gali būti tvirti tik tada, kai remiamasi geranoriškais ketinimais. Geriausiai žmonės jaučiasi darydami gerus darbus, o kiekvienas žmogus trokšta jaustis gerai. Tai taip paprasta.

Julius. Iš savo pusės pridėčiau, kad, darydami gera kitiems, kartu darome gera ir sau. Juk į gerąją pusę keičiame savo aplinką, kurioje gyvename patys bei mūsų draugai ir artimieji. Todėl esu tikras, kad žmonėms, kurie pasiryžta įgyvendinti jiems nepažįstamo vaiko svajonę, klausimas, ar verta tai daryti, net nekyla.

Gal šiek tiek statistikos: kiek nuveikta praėjusiais metais? Kokia situacija dabar?

Julius. Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais, kai jame dalyvavo tik Vilniaus miesto savivaldybės vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, buvo įgyvendintos 358 vaikų svajonės, kurių vertė viršija 50 tūkstančių litų.

Andrius. Šiemet rezultatai dar geresni, per pirmas dvi savaites jau yra daugiau nei 400 svajonių, kurios yra pasirinktos įgyvendinti arba jau įgyvendintos. Taip pat šiemet projekte dalyvauja 10 savivaldybių iš visos Lietuvos.

Šiais metais projektas apima visą Lietuvą. Suspėjate?

Julius. Šiemet projekto apimtys išties išaugo — projekte dalyvaujančių vaikų padaugėjo bent tris kartus, o savivaldybėse išaugome 10 kartų. Tačiau kartu pagausėjo ir projektui padedančių žmonių bei įmonių skaičius — dauguma jų prisidėjo pernykščio projekto metu arba po jo. Tad bendrai sutelkę visų jėgas bei galimybes kol kas susitvarkome. Be to, tas optimizmas ir palaikymas iš svajones įgyvendinančių žmonių bei projektui prijaučiančiųjų suteikia dvigubai daugiau energijos bei entuziazmo.

Būtų prasminga pakviesti mielus internautus dėtis prie vaikų svajonių pildymo...

Andrius. Kviečiame visus užsukti į www.vaikusvajones.lt ir išsirinkus patinkančią vaiko svajonę pradžiuginti jį per šias šv. Kalėdas. Primename, kad svajonės išsipildymui nebūtinai reikalingi nauji, brangūs daiktai. Tinka ir Jūsų naudoti daiktai, kurie yra geros būklės, bet dulka spintoje. Jums tai smulkmena, o kam nors tai gali tapti svajonės išsipildymu.

Bendravo Valdas Kilpys