VMT premjera: MOTINA (VASA ŽELEZNOVA)
Nemirštantis Gorkio aktualumas pagal K. Glušajevą ir E. Gabrėnaitę
Gruodžio 9 d. Vilniaus mažajame teatre įvyks trečioji šio sezono premjera: spektaklį „Motina (Vasa Železnova)“ pagal rusų dramaturgijos klasiko Maksimo Gorkio pjesę pristatys režisierius Kirilas Glušajevas.
Naujajame Vilniaus mažojo teatro spektaklyje vaidina itin solidi 11 aktorių komanda. Scenoje žiūrovai išvys pagrindinį Vasos Železnovos vaidmenį kuriančią aktorę Eglę Gabrėnaitę, už geriausius pernykščio sezono vaidmenis „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotus aktorius Gintarę Latvėnaitę ir Darių Gumauską, ir visą skirtingų kartų aktorių ansamblį: Leonardą Pobedonoscevą, Mantą Vaitiekūną, Rimantą Bagdzevičių, Agnę Šataitę, Gabrielę Tuminaitę, Mindaugą Capą, Iloną Kvietkutę ir Miglę Polikevičiūtę.
Spektaklį režisierius K. Glušajevas kuria pagal ikirevoliucinę pirmąją M. Gorkio pjesės „Vasa Železnova“ redakciją. Skirtingai nei antrajame, kur kas labiau socialiai ir politiškai angažuotame Gorkio pjesės variante, pirmojoje versijoje dramaturgas į pirmą planą iškelia irstančios šeimos tragediją.
Būtent tai režisierių ir paskatino imtis daugelio primirštos pirmosios „Vasos Železnovos“. „Šeima kaip vienetas – kur kas jautresnis ir subtilesnis nei visuomenė apskritai. Kad ir kokia ta šeima būtų... Mane daug labiau domina, kai teatro scenoje kalbama ne apie skirtingų socialinių sluoksnių, ideologijų, sporto komandų susidūrimą, o apie konfliktą tarp žmonių. Šiuo atveju – vieno kraujo žmonių“, – taip savo pasirinkimą motyvuoja spektaklį kuriantis K. Glušajevas.
Pasak ketvirtąjį savo darbą profesionalioje scenoje pristatančio režisieriaus, Gorkio aktualumą visų pirma lemia viena nuo kitos nutolusių epochų visuomeninė situacija: juk ikibolševikinė Rusija – tai po ekonominio sunkmečio atsigauti mėginantis kraštas. O tokių šalių visuomenėse, kaip taisyklė, konfliktas tarp materialių ir dvasinių vertybių itin paaštrėja. „Juk kai nėra už ką maitinti vaikus, nėra kada galvoti apie sąžinę, orumą, meilę, kitas bendražmogiškąsias vertybes. Kūnas dažniausiai nugali sielą...“, – sako spektaklio režisierius.
Pjesę „Vasa Železnova“ Gorkis kuria emigracijoje. Italijos Kaprio saloje praleistas metas – atskiras etapas jo kūrybinėje biografijoje. Čia jis ne tik parašo vienus svarbiausių savo kūrinių, bet ir suformuoja savo socialinę bei filosofinę poziciją. Po 7 metų grįžęs į Peterburgą Gorkis rašė: „visų pirma, žmonės man pasirodė prislėgti, atitrūkę nuo Dievo“. Anot Gorkio, vienintelis kelias iš šio akligatvio – kultūra.
Beribį tikėjimą žmogiškąja išmintimi, kurį Gorkis priėmė kaip vienintelę tiesą, vėliau paneigė pats gyvenimas – netrukus kilęs karas įkūnijo ne protą ar išmintį, o kolektyvinę beprotystę, kurioje Žmogus tampa paprasčiausia „patrankų mėsa“.
Spektaklio „Motina „Vasa Železnova“ epicentre pirmiausia iškyla aktorės Eglės Gabrėnaitės įkūnijamos Motinos figūra. Pasak režisieriaus, „Vasa yra Motina. Ne tik viskam gyvybę suteikiantis, bet ir atimti gyvybę galintis pradas. Motina–šventoji, Motina–nuodėmklausė, Motina–likimas, Motina–skola, palaima ir prakeiksmas. Nes iš motinos, cituojant pjesę, „visi žmonės atsiranda“... Ir visa tai telpa vieninteliame Vasos personaže. Man atrodo, kad šiandienos Lietuvos teatre Vasą Železnovą suvaidinti gali tik Eglė Gabrėnaitė ir niekas kitas...“
Spektaklio „Motina (Vasa Železnova)“ premjera – gruodžio 9, 16, 27 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.
Gruodžio 9 d. Vilniaus mažajame teatre įvyks trečioji šio sezono premjera: spektaklį „Motina (Vasa Železnova)“ pagal rusų dramaturgijos klasiko Maksimo Gorkio pjesę pristatys režisierius Kirilas Glušajevas.
Naujajame Vilniaus mažojo teatro spektaklyje vaidina itin solidi 11 aktorių komanda. Scenoje žiūrovai išvys pagrindinį Vasos Železnovos vaidmenį kuriančią aktorę Eglę Gabrėnaitę, už geriausius pernykščio sezono vaidmenis „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotus aktorius Gintarę Latvėnaitę ir Darių Gumauską, ir visą skirtingų kartų aktorių ansamblį: Leonardą Pobedonoscevą, Mantą Vaitiekūną, Rimantą Bagdzevičių, Agnę Šataitę, Gabrielę Tuminaitę, Mindaugą Capą, Iloną Kvietkutę ir Miglę Polikevičiūtę.
Spektaklį režisierius K. Glušajevas kuria pagal ikirevoliucinę pirmąją M. Gorkio pjesės „Vasa Železnova“ redakciją. Skirtingai nei antrajame, kur kas labiau socialiai ir politiškai angažuotame Gorkio pjesės variante, pirmojoje versijoje dramaturgas į pirmą planą iškelia irstančios šeimos tragediją.
Būtent tai režisierių ir paskatino imtis daugelio primirštos pirmosios „Vasos Železnovos“. „Šeima kaip vienetas – kur kas jautresnis ir subtilesnis nei visuomenė apskritai. Kad ir kokia ta šeima būtų... Mane daug labiau domina, kai teatro scenoje kalbama ne apie skirtingų socialinių sluoksnių, ideologijų, sporto komandų susidūrimą, o apie konfliktą tarp žmonių. Šiuo atveju – vieno kraujo žmonių“, – taip savo pasirinkimą motyvuoja spektaklį kuriantis K. Glušajevas.
Pasak ketvirtąjį savo darbą profesionalioje scenoje pristatančio režisieriaus, Gorkio aktualumą visų pirma lemia viena nuo kitos nutolusių epochų visuomeninė situacija: juk ikibolševikinė Rusija – tai po ekonominio sunkmečio atsigauti mėginantis kraštas. O tokių šalių visuomenėse, kaip taisyklė, konfliktas tarp materialių ir dvasinių vertybių itin paaštrėja. „Juk kai nėra už ką maitinti vaikus, nėra kada galvoti apie sąžinę, orumą, meilę, kitas bendražmogiškąsias vertybes. Kūnas dažniausiai nugali sielą...“, – sako spektaklio režisierius.
Pjesę „Vasa Železnova“ Gorkis kuria emigracijoje. Italijos Kaprio saloje praleistas metas – atskiras etapas jo kūrybinėje biografijoje. Čia jis ne tik parašo vienus svarbiausių savo kūrinių, bet ir suformuoja savo socialinę bei filosofinę poziciją. Po 7 metų grįžęs į Peterburgą Gorkis rašė: „visų pirma, žmonės man pasirodė prislėgti, atitrūkę nuo Dievo“. Anot Gorkio, vienintelis kelias iš šios aklavietės – kultūra.
Beribį tikėjimą žmogiškąja išmintimi, kurį Gorkis priėmė kaip vienintelę tiesą, vėliau paneigė pats gyvenimas – netrukus kilęs karas įkūnijo ne protą ar išmintį, o kolektyvinę beprotystę, kurioje Žmogus tampa paprasčiausia „patrankų mėsa“.
Spektaklio „Motina „Vasa Železnova“ epicentre pirmiausia iškyla aktorės Eglės Gabrėnaitės įkūnijamos Motinos figūra. Pasak režisieriaus, „Vasa yra Motina. Ne tik viskam gyvybę suteikiantis, bet ir atimti gyvybę galintis pradas. Motina–šventoji, Motina–nuodėmklausė, Motina–likimas, Motina–skola, palaima ir prakeiksmas. Nes iš motinos, cituojant pjesę, „visi žmonės atsiranda“... Ir visa tai telpa vieninteliame Vasos personaže. Man atrodo, kad šiandienos Lietuvos teatre Vasą Železnovą suvaidinti gali tik Eglė Gabrėnaitė ir niekas kitas...“
Spektaklio „Motina (Vasa Železnova)“ premjera – gruodžio 9, 16, 27 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.
