Šiemet neršti į Lietuvos upes, mokslinių tyrimų duomenimis, migravo 12,5 tūkst. šlakių. Tai rekordinis per pastarąjį dvidešimtmetį skaičius. Pavyzdžiui, 2010 m. jų migravo perpus mažiau – tik 5,8 tūkst. Lašišų, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, šiemet atplaukė taip pat daugiau nei ankstesniais metais – 6,4 tūkst.

Sėkmingas ir lašišinių žuvų nerštas – daugumoje upių neršto lizdų yra gerokai daugiau ir jie užima didesnį plotą nei ankstesniais metais. Pasak Vilmanto Graičiūno, vis daugiau žvejų mėgėjų sugautas lašišas ir šlakius paleidžia atgal į upę, leisdami šioms žuvims išneršti. Šiais metais buvo išduotos 2474 licencijos lašišoms ir šlakiams žvejoti – du kartus daugiau nei pernai.

Dabar Seime yra svarstomos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos, numatančios, kad už leidimus ir licencijas žūklei žvejų sumokėtos lėšos turi būti renkamos į specialią valstybės biudžeto sąskaitą ir naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti ir gausinti. Jeigu šios pataisos bus priimtos, taps daug paprastesnė tvarka leidimams ir licencijoms įsigyti. Juos bus galima įsigyti ir internetu ar SMS žinute.

Licencijų kainų didinti nenumatoma. Licencija parai, kaip ir iki šiol, kainuotų 10 litų, mėnesiui – 50 litų. Papildomai būtų suteikta galimybė už 30 litų įsigyti licenciją savaitei.

Seime taip pat įregistruotos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios, siekiant apsaugoti lašišas, šlakius, žiobrius ir kitas neršti migruojančia žuvis, numato uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje trijų kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų.