2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo 12 proc.

2011-12-02
Rubrikose: Naujienos  Politika » Socialinė politika 
emigracija

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Per dešimtmetį gyventojų labiausiai sumažėjo Utenos, Tauragės, Šiaulių ir Alytaus apskrityse, skelbia Statistikos departamentas.

Išankstiniais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 2001–2011 metais Utenos apskrityje gyventojų sumažėjo 19 proc., Tauragės - 18 proc., Šiaulių - 17 proc., Alytaus - 16 procentų.

Palyginti su 2001-aisiais, gyventojų skaičius sumažėjo 56 savivaldybėse: keturiose - iki 10 proc., 17 savivaldybių – nuo 10,1 iki 15 proc., 28 savivaldybėse – nuo 15,1 iki 20 proc., o septyniose gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip penktadaliu.

Ypač gyventojų skaičius sumažėjo Visagino (25 proc.), Akmenės rajono ir Pagėgių (po 22 proc.) savivaldybėse.

Keturiose savivaldybėse gyventojų skaičius per dešimtmetį padidėjo: Klaipėdos rajone – 7 proc., Vilniaus rajone - 6 proc., Kauno rajone – 3 procentais. Neringos savivaldybėje surašyta nežymiai daugiau gyventojų nei 2001-aisiais.

Išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, šiemet kovo 1 dieną Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.

2001-ųjų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 mln. 484 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 procentų (430,2 tūkst.).

Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst. Didelę įtaką gyventojų skaičiaus sumažėjimui turėjo ir neigiama natūralioji kaita (24 proc., arba 101,9 tūkstančio.).

Šiemet apie 40 proc. šalies gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose.

Vilniuje gyventojų skaičius kito nežymiai - sumažėjo 2,7 proc., Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – sumažėjo nuo 13 iki 16 procentų.

Moterys sudarė 54 proc. visų šalies gyventojų. Moterų buvo 238 tūkst. daugiau negu vyrų. Penktadaliu daugiau moterų nei vyrų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse, 18 proc. – Panevėžio, 17 proc. – Šiaulių apskrityje.

Mažiausias (11 proc.) skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus buvo Marijampolės apskrityje.

Surašymo duomenimis, vidutiniškai 1000 šalies vyrų teko 1169 moterys, daugiausia – Kauno rajono (1677), Kauno (1496), Panevėžio (1263), Palangos (1238) miestų savivaldybėse.

Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, jų tankis sumažėjo nuo 53,4, buvusių 2001-aisiais, iki 46,8 žmonių viename kvadratiniame kilometre.

Tankiausiai gyvenama Panevėžio miesto savivaldybėje – 2071 gyventojas viename kvadratiniame kilometre, Kauno (2046), Klaipėdos (1646), Alytaus (1515), Šiaulių (1397), Vilniaus (1344) miestų savivaldybėse.

18 savivaldybių viename kvadratiniame kilometre gyvena iki 20 žmonių, 32 savivaldybėse – nuo 21 iki 50, 4 savivaldybėse – nuo 51 iki 1000, o 6 savivaldybėse – daugiau kaip 1000.

Išsamius galutinius surašymo rezultatus žadama parengti iki 2013-ųjų birželio.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

drager 2011-12-04 18:53

kesteli, tai mokek padoria alga tam gabiam jaunam zmogui, o ne pasalpa kaskokia, netruks ir specialistu, o tu nori uz 1000 lt inzinieriaus is nasa, kai savo apetita susimazinsi, gal ir specialistu susirasi

Kęstas-2 2011-12-04 15:13

Lietuva tampa lietuviškai kalbančių teisininkų kraštu. Vidutiniškai kas mėnesį emigravimą į užsienį deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Nesukūrę tinkamos šaliai ekonomikos, šio srauto nesustabdysim. Mes, verslininkai, sunkiai galime ką nors rimtesnio kurti, nes trūksta jaunų išsilavinusių kadrų.

Jaunimas teisingai siekia aukštojo išsilavinimo, be kurio sunku normaliai išgyventi informacinėje visuomenėje. Bet tas išsilavinimas brangus. Pigiausias yra teisininkams. Todėl tiek daug tampa teisininkais.

Reikia pasirinkti, kad valstybė šimtu procentų finansuotų universitetus, jei mes tikrai norime tapti aukštų technologijų bei ekologinės žemdirbystės šalimi.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti