Metadono vaistinio preparato apyvartos kontrolė nepakankama, pakaitinį gydymą teikiančių įstaigų tinklas neatitinka realaus poreikio, teigia Valstybės kontrolė. Anot auditorių, tokia pagalba sergantiems narkomanija yra neefektyvi, jos prieinamumas ribotas.

Tai VK nustatė pagal Seimo nutarimą atlikusi metadono vartojimo Lietuvoje 2009–2010 metais tyrimą, teigiama kontrolės pranešime. Kontrolieriai teigia nevertinę gydymo metadonu tikslingumo ir veiksmingumo.

"Tyrimo metu paaiškėjo, jog nepakanka saugiklių, kurie garantuotų, kad sveikatos priežiūros įstaigose metadonas atitektų būtent tiems, kam paskirtas, ir tokia doze, kokia nurodyta, o jo likučiai būtų nurodyti tokie, kokie yra iš tikrųjų", - teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.

Anot jos, Valstybinis psichikos sveikatos centras pakaitinio gydymo stebėseną taip pat atlieka formaliai – tik surenka ir apibendrina gydymo įstaigų pateiktus duomenis, neįsitikindamas jų pagrįstumu.

"Be to, Lietuvoje suaugusiesiems gydyti naudojamas tik metadonas, tuo tarpu Europa jau seniai naudoja ir kitus medikamentus", - cituojama D.Bakutienė.

Metadono vartojimas gydymo tikslams 2008–2010 metais šalyje didėjo. 2008-aisiais šiuo opioidiniu vaistiniu preparatu buvo gydoma 618 asmenų, 2010-aisiais - 914 asmenų, arba tik kas penktas sergantis priklausomybe nuo opioidinių narkotikų. Pakaitinio gydymo metu naudojamam metadonui 2008-aisiais išleista 272 tūkst. litų, 2010-aisiais – 437 tūkst. litų valstybės lėšų.

Valstybiniai auditoriai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pakaitinio gydymo prieinamumas ribotas.

2010-aisiais tokias paslaugas teikė 19 įstaigų. Daugelis šalies pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrų pakaitinio gydymo neatlieka, nors teisės aktuose tokia galimybė numatyta. Šias paslaugas teikia tik specializuoti gydymo centrai, kurie išsidėstę netolygiai, todėl daliai asmenų toks gydymas neprieinamas.

Iš 60 savivaldybių pakaitinio gydymo paslaugos teikiamos trylikoje. Dviejuose šalies regionuose – šiaurės rytuose ir pietvakariuose – pakaitinio gydymo iš viso nėra, nors tose savivaldybėse bendras sergamumo narkomanija rodiklis viršija šalies ir rajonų vidurkius. Pavyzdžiui, Biržų ir Visagino savivaldybėse 2010-aisiais sergamumo rodiklis viršytas tris kartus, Tauragės rajone – du kartus.

Auditoriai pabrėžė ir pakaitinio gydymo prieinamumo problemą suėmimo bei įkalinimo įstaigose: "Nesudaryta galimybė gydyti metadonu kalėjime, net jei toks gydymas buvo pradėtas laisvėje".

Metadono programos taikymas, anot jų, įkalinimo įstaigose leistų sumažinti pavojingų infekcijų, ypač ŽIV, plitimą, taip pat sumažintų mirčių nuo narkotikų perdozavimo išėjus į laisvę skaičių.

Valstybiniai auditoriai nustatė, kad sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios institucijos  neprižiūri, kaip gydymo įstaigose tvarkoma opioidinių vaistinių preparatų apskaita, kaip jie naudojami ir laikomi. Ši sritis teisiškai nėra reglamentuota, o juk šioms įstaigoms tenka 98,8 proc. visos legalios metadono apyvartos Lietuvoje. Didmeninės įmonės ir vaistinės, prekiaujančios metadonu, tikrinamos kartą per kelerius metus.

Pastebėta, jog nepakankama ir pakaitinio gydymo opioidiniais vaistiniais preparatais paslaugų kokybės kontrolė. Valstybinio medicininio audito inspekcija 2008–2010 metais nekontroliavo sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pakaitinio gydymo metadonu paslaugas. Tai pradėta daryti, anot auditorių, 2011 metais, ir tai tik iš dalies. Pastebėta nemažai pažeidimų, pateiktos rekomendacijos, kaip padėtį pagerinti.

"Tikimasi, kad šis Valstybės kontrolės atliktas tyrimas padės LR Seimui priimti sprendimus dėl pakaitinio gydymo Lietuvoje prieinamumo, efektyvumo ir įpareigos atsakingas institucijas užtikrinti tinkamą metadono vartojimo kontrolę", - teigiama pranešime.

Turimais duomenimis, Lietuvoje galėtų būti nuo 7 iki 11 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.