Gruodžio 9 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos sovietinę kultūrą ir meną tyrinėjančios tarptautinės parodos: „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ ir „Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.“.

Gyva atmintis apie sovietinio laikotarpio Baltijos šalių dailę, dizainą ir architektūrą virsta istorija. Paroda „Modernizacija“ siekiama išryškinti šį į praeitį grimztantį Estijos, Latvijos ir Lietuvos modernios kultūros segmentą, įtraukti jį į pokarinės Europos techninės, socialinės ir kultūrinės modernizacijos kontekstą, praplečiant ryšių tarp Rytų ir Vakarų bei idėjų apykaitos tarp centro ir periferijos sampratą.

Inkorporuotos į SSRS, Baltijos šalys iš dalies išsaugojo senojo gyvenimo būdo elementus, kultūrinę atmintį ir puikavosi išskirtiniu „artimųjų Vakarų“ įvaizdžiu. Legendiniai tapo Baltijos pajūrio kurortai, nauji mikrorajonai, regioniniu savitumu pasižymintys visuomeniniai pastatai, kavinių ir restoranų architektūra. Itin populiarios buvo kasdienio gyvenimo gerovę, komfortą simbolizavusios prekės, sovietinių piliečių medžiotos kaip užsieninis deficitas. Periferinis Pabaltijys į Sovietų Sąjungą, šaltojo karo metais su Vakarais konkuravusią dėl centro ir periferijos statuso, transliavo tarptautines modernios aplinkos ir gyvenimo būdo idėjas.

Parodoje eksponuojami XX a. 7–8 dešimtmečių Estijos, Latvijos ir Lietuvos architektūros, dizaino, taikomosios dailės kūriniai, jų projektai, fotografijos, filmuota medžiaga. Kuratorės: Lolita Jablonskienė, Kai Lobjakas (Talinas) ir Iliana Veinberga (Ryga). Architektai: Aleksandras Kavaliauskas ir Andrius Skiezgelas.

Parodoje „Mūsų metamorfiškoji ateitis“ tyrinėjami progresyvūs 7–8 dešimtmečių sovietinės architektūros ir dizaino projektai, kuriuose buvo siekiama sukurti naują idealią gyvenamąją aplinką. Tokia aplinka turėjo būti lengvai transformuojama ir pritaikoma prie kintančių vartotojų poreikių. Ji sujungė inovatyvias technologijas ir naują žmogaus, kaip aktyvaus šios aplinkos komponento, sampratą.

Nors dauguma projektų gimė valstybės finansuojamuose tyrimų institutuose ir centruose, dominuojančiai pastatų statybos praktikai ir urbanizacijos dizainui juose dažnai buvo siūlomos alternatyvos. Sykiu buvo numatoma, kad netikėtumas ir galimybė statinius transformuoti ateityje taps svarbiausiomis jų savybėmis. Tokie sumanymai reikalavo išplėsti tradicinę dizaino ir architektūros sampratą: dėmesys buvo telkiamas ne į atskirą objektą, o į aplinkos (ir gyvenimo), kaip vieningos visumos, organizavimą.

Parodoje eksponuojami Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos menininkų ir architektų kūriniai. Kuratoriai: Andresas Kurgas ir Mari Laanemets (Talinas). Dizaineriai: Indrekas Sirkelis (Talinas), Kooperative für Darstellungspolitik (Berlynas).

Abi parodos veiks iki 2012 m. vasario 12 d.

Jos yra bendradarbiavimo projekto „Nematomos praeities atgavimas“, remiamo Europos Sąjungos programos „Kultūra 2007–2013“, dalis.