Kiekvienais metais rengiami vakarai, parodos ir koncertai iškilių aktorių, režisierių, dramaturgų,  kompozitorių, dainininkų, muzikantų bei kitų kultūros veikėjų jubiliejams paminėti. Šiais metais kviečiame į tris prisiminimų vakarus: 

Gruodžio 8 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyks prisiminimų vakaras, skirtas dailininko Vytauto Palaimos 100 metų jubiliejui paminėti, bus atidaryta jo kurtos scenografijos paroda. Vakaro metu prisiminimais apie dailininką dalinsis Vytauto Palaimos artimieji, draugai ir mokiniai.

1911 m. rugpjūčio 21 d. Sankt Peterburge gimęs menininkas, 1919 m. atvyko į Lietuvą ir apsigyveno Kupiškyje. Čia mokėsi pradinėje mokykloje, vėliau progimnazijoje. 1926–1931 m. studijavo Kauno meno mokykloje, kur jam tapybą dėstė Petras Kalpokas, lankė privačią dailininko Mstislavo Dobužinskio dailės studiją. Pirmieji mokytojai skatino jaunojo dailininko piešėjo talentą. M. Dobužinskio pavyzdys, jo dėmesys plokštumos užpildymui, piešiniui, detalei ir jo santykiui su visuma, o taip pat mokytojo suteikta galimybė įgyti praktinių dekoracijų gamybos įgūdžių padėjo V. Palaimai atrasti savo talentą, stilių ir savo teatrą. Visą XX a. 4-ąjį dešimtmetį jis kūrė scenografiją Kauno, Šiaulių, Klaipėdos teatrų pastatymams, nuo 1940-ųjų tapo nepamainomu Vilniaus akademinio dramos teatro dailininku ir muzikinių spektaklių scenografijos kūrėju LTSR valstybiniame operos ir baleto teatre. Dailininko veikla neapsiribojo scenografija – jis kūrė portretus, peizažus, natiurmortus, knygų iliustracijas, plakatus, emblemas.

Jau būdamas brandžiu kūrėju, 1944-aisiais gavo Kauno valstybinio taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto baigimo diplomą ir pats ėmėsi pedagoginio darbo Vilniaus dailės institute. Pas jį mokėsi Juzefa Čeičytė, Janina Malinauskaitė, Augis Kepežinskas, Galius Kličius, Virginija Idzelytė, Adomas Jacovskis ir kiti gerai žinomi scenografai.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaromoje parodoje eksponuojami ankstyvieji art deco įtakoje sukurti scenovaizdžių eskizai Augustino Griciaus-Pivošos komedijai „Palanga“ (1932), realistiniai scenografijos eskizai Hermano Heijermanso pjesei „Viltis“ (1936), ilgiausiai teatro repertuare prabuvusio spektaklio – Boriso Dauguviečio pjesės „Žaldokynė“ (1948) – scenovaizdis, lietuvių liaudies dvasia alsuojantis Balio Dvariono operos „Dalia“ (1959) peizažas, autentišku nacionaliniu koloritu nuspalvinti Johano Strausso operetės „Čigonų baronas“ (1962) kostiumų eskizai ir kiti Vytauto Palaimos Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus teatrams sukurti darbai.

Gruodžio 14 d. 16 val. įvyks vakaras „Šimtamečiai - 2011", skirtas 1911 metais gimusiems Lietuvos teatralams paminėti. 

Minėsime: teatro aktorės, pedagogės Galinos Jackevičiūtės, teatro ir kino aktoriaus, režisieriaus, pedagogo Vlado Jurkūno, teatro ir kino aktoriaus, režisieriaus, dramaturgo Aleksandro Kernagio, teatro ir kino aktoriaus Juozo Paplausko, aktoriaus Boriso Smelcovo, Lietuvių išeivijos rašytojo, prozininko, aktoriaus, dramaturgo Antano Škėmos, teatrologo, žurnalisto, redaktoriaus, dramaturgo, vertėjo Juro Arno Šaltenio jubiliejus.

Apie juos prisiminimais dalinsis jų mokiniai, kolegos aktoriai, giminės. Vakaro metu bus rodomos ištraukos iš kino filmų, vakarų – susitikimų, fotografijos ir kita dokumentinė medžiaga sukaupta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fonduose.  

Gruodžio 14 d. 18 val. bus atidaryta dailininko Jono Surkevičiaus scenografijos paroda, kurioje žiūrovai kviečiami susipažinti su ilgamečio Panevėžio dramos teatro ir Valstybinio akademinio dramos teatro dailininko kūryba.

Jonas Surkevičius gimė 1911 m. vasario 10 d. Kaune. 1931–1937 m. su pertraukomis studijavo Kauno meno mokykloje. Mokėsi pas talentingus kūrėjus Adomą Galdiką, Vladimirą Dubeneckį, Stasį Ušinską. Jų padedamas J. Surkevičius atsiskleidė kaip modernaus mąstymo dailininkas, įvairių spektaklių žanrų scenografijos kūrėjas, išsiskiriantis taupia plastine kalba, jautria dramos interpretacija. Jo sukurta scenografija Panevėžio dramos teatre statytiems spektakliams B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ (1941), N. Gogolio „Revizorius“ (1946), P. Diomino (pagal M. Šolochovą) „Pakelta velėna“ (1964) ir Valstybiniame akademiniame dramos teatre rodytiems vaidinimams F. Šilerio „Marija Stiuart“ (1958), N. Hikmeto „Visų užmirštas“ (1960), M. Kunderos „Raktų savininkas“ (1963), K. Čapeko „Makropulo receptas“ (1973) atnešė dailininkui ankstyvą pripažinimą.

Nuo 1949 m. J. Surkevičius dirbo Valstybinio akademinio dramos teatro vyriausiuoju dailininku, 1959–1966 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos teatro dailininkų sekcijos pirmininku. 1959 m. jam suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo, o 1971 m. – liaudies dailininko garbės vardas. Jonas Surkevičius buvo režisierių Romualdo Juknevičiaus, Vytauto Čibiro, Juozo Rudzinsko, Henriko Vancevičiaus, Kazimieros Kymantaitės patikimas kūrybinis partneris.

Parodos veiks iki 2012 m. vasario 15 d.