Konstitucinis Teismas pasisakė, kad remiantis Konstitucija, dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Norint išplėsti asmenų, turinčių dvigubą pilietybę sąrašą, tektų keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį, dvigubos pilietybės institutas būtų siejamas ne su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, o su jos išsaugojimo teise.

Pagal įstatymą referendumą gali rengti piliečiai savo iniciatyva, arba Seimas priimdamas Seimo nutarimą dėl referendumo surengimo. Referendumui paskelbti reikėtų ¼ parlamentarų balsų. Referendumas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų.

Komitetas svarstė galimybę skelbti referendumą kartu su 2012 metų Seimo rinkimais, taip taupant lėšas ir pritraukiant daugiau rinkėjų. Jeigu referendumas būtų vykdomas su Seimo rinkimais, papildomai reikėtų 3 540 000 Lt. Komitetas kreipėsi į Seimo frakcijas ir pasiteiravo nuomonės dėl referendumo surengimo.

Komitetas bendru sutarimu pasisakė, kad Lietuvos piliečiai turi būti saugomi, todėl būtina įtvirtinti teisę į dvigubą pilietybę. Apsvarstęs Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei frakcijų nuomonę dėl referendumo, komitetas sutarė, kad referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, turėtų būti rengiamas neradus kitų teisinių galimybių problemai spręsti (pvz. keičiant Konstitucijos 34 straipsnį ir Pilietybės įstatymo 7 straipsnį). Komiteto nuomone, referendumas galėtų būti rengiamas tik įteisinus internetinį balsavimą, todėl komitetas ragina nedelsiant į Seimo posėdį įtraukti įstatymo pataisų, įtvirtinančių balsavimą internetu, svarstymą.

LRS kanceliarijos informacija