2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Atidaroma Vitos Pukštaitės-Bružės juvelyrikos darbų paroda „Nekilmingieji“

2011-12-08
Rubrikose: Kultūra » Dailė 
Vitos Pukštaitės-Bružės juvelyrikos darbas

Pasibaigus didiesiems turistų antplūdžiams, Gintaro galerija-muziejus daugiau dėmesio skiria meninei pusei. Gruodžio 9 dieną, penktadienį, atidaroma jaunos menininkės, vadinančios save „pusiau grafike, pusiau juvelyre“, paroda „Nekilmingieji“.

Vita Pukštaitė-Bružė baigė Vilniaus dailės akademiją, metalo plastikos specialybę. Menininkė naudoja tradicines medžiagas, jai įdomu „ilgai skrebenti metalą ar eksperimentuoti su emalėm“, ji ieško tokių technologijų, per kurias emocinį turinį galėtų „išreikšti grafinėmis priemonėmis: linijiniu piešiniu, „štrichais“, siluetais“.

Nuo 2010 metų kūrėja yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Parodose V. Pukštaitė-Bružė dalyvauja nuo 1999 metų. Jos darbai buvo eksponuojami Tarptautinėse emalio bienalėse, Lietuvos juvelyrikos po vakarų ir rytų Europą keliaujančioje parodoje „Juvelyrika lagamine“, Tarptautinėje metalo bienalėje „Metalofonas“ ir kt.

„Nekilmingieji“ – ne pirmieji menininkės kūriniai, eksponuojami šv. Mykolo gatvėje įsikūrusioje galerijoje, tačiau šį kartą autorė pristato visą darbų ciklą. Trečioji personalinė darbų paroda – „ilgų pasivaikščiojimų be konkretaus tikslo „pasekmė“. Štai kaip pati autorė pasakoja apie netikėtai gimusią parodos idėją: „Vaikštant kažką atrandi, pamiršti, vėl atrandi kitaip. Iš tokių pasivaikščiojimų vis parsineši kokį lapelį, stiebelį. Jų organiškose linijose pasistebi charakteris. Taip ėmė formuotis idėja apie suasmenintą, socializuotą augalų pasaulį, „kreivų veidrodžių karalystę“.

„Nekilmingieji“ – tai paprastieji augalai ar piktžolės: jų daug, jie prisitaikantys, tyliai kovojantys, retai pastebimi, retai sukelia susidomėjimą. Augalų pavadinimai vaizdingi, personifikuoti, metaforiški, pvz.: smilgų pavadinimas „Kiškio ašarėlės“  kelia asociacijas su bejėgiškumu, skaudžia skriauda, silpnesnio kenčiama neteisybe. „Kiaulpienė“  mieste atkakliai griaužiasi mažais lapelių pakraščių dantukais pro plytelių plyšius. Tokia užsispyrus, veržli, pasišiaušus.“

Vita Pukštaitė-Bružė savo paroda ironizuoja „grožio stereotipus, prabangą, butaforines hierarchijas“. Tad kviečiame apsilankyti Gintaro galerijoje-muziejuje du mėnesius truksiančioje parodoje ir į „Nekilminguosius“ pažvelgti kitu kampu.

Paroda vyks iki vasario 9 dienos.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gendrutis Morkūnas "Puodukas kefyro ant palangės" viršelis

Paskutinėmis gyvenimo dienomis Gendručio Morkūno rašyta biografinė apysaka „Puodukas kefyro ant palangės“ – tai subtilus pasakojimas apie ligą ir jos prisijaukinimą...