2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Rusijos pavasaris ar V. Putino žiema?

2011-12-09
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Po rinkimų Rusijoje kilo protestų

EPA nuotrauka

Po parlamento rinkimų Rusijoje praėjo beveik savaitė, bet aistros šalyje nerimsta. Jau pačią pirmąją naktį po rinkimų beveik šešių tūkstančių rinkimų rezultatais, o tiksliau, akiplėšišku jų klastojimu, nepatenkintų žmonių minia stovėjo šaltame lietuje Čistyje Prudy parke ir garsiai reiškė savo nepasitenkinimą.

Šūksniai „Putinas vagis“ ir Rusija be „Vieningosios Rusijos“ netilo tol, kol vietos milicija nusprendė išvaikyti demonstrantus. Tą kartą į milicijos rankas pakliuvo beveik 300 žmonių, o per visą savaitę kietus areštinių gultus išbandė beveik tūkstantis protestuotojų. Rusai, bent dalis jų, išties nepatenkinti rinkimų rezultatais ir arogantiška valdžios laikysena, todėl, matyt, pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo toks gausus būrys žmonių išėjo į gatves.

Protestai vyko ir anksčiau, bet surinkti tūkstantines minias opozicionieriams sekdavosi sunkiai. Tikima, kad šis kartas bus kitoks, o ir politikos apžvalgininkai nedrąsiai, bet prabyla apie „Rusijos pavasarį“ ir Maskvos „Tahrirą“, kuris galbūt, galėtų šį tą pakeistį Kremliaus prismaugtoje šalyje.

Tiesa, net patys optimistiškiausi Rusijos politikos žinovai nesitiki greitos ar lengvos liberaliai galvojančių žmonių pergalės, o galbūt nesitiki pergalės visai. Didelis žingsnis į priekį būtų jau tai, kad Kremliaus klika ir, atrodytų, nepajudinamas „Vieningosios Rusijos“ fortas duotų bent šiek tiek erdvės bei oro kitaip galvojantiems, atlaisvintų opozicinėms politinėms partijoms užveržtą kilpą, nebepersekiotų nepaklusnių žurnalistų, nesiaubtų redakcijų. Ir tai nebūtų revoliucija, bet galbūt –  jos pradžia.

Žinoma, naivu tikėtis, kad Kremlius sudės ginklus, greičiau atvirkščiai. V. Putinas savo imperiją, rusų paprasčiau vadinama „sistema“ atkakliai kūrė ne tam, kad leistu ją sugriauti neorganizuotiems maištininkams, kurie, pasak Rusijos premjero, - „gauna stipendijas ir kitaip yra remiami užsienio valstybių“.

Atsako, kaip reikėjo tikėtis, laukti neteko. Milicija, vidaus kariuomenės būriai, „Naši“, šūkaujantys laukinius šūksnius bei Maladaja Gvardija stojo ginti režimo. Kremliaus valdoma žiniasklaida, bei paties V.Putino pasisakymai tik sustiprino maišto stiklinėje įspūdį. Rusai, kurie nesinaudoja internetu ir nežiūri užsienio naujienų kanalų, neturėjo progos sužinoti apie protestus prieš režimą, bet turėjo puikių galimybių pasidžiaugti „Naši“ organizuotu mitingu „už švarius rinkimus“, o vėliau net pažiūrėti koncertą ir badmintoną, viskas tam, kad rinkimų šventė tęstusi ir po rinkimų. Nenuostabu, kad provincijoje gyvenantieji ar vyresnio amžiaus rusai nieko nežino, o jei žino, rimtai nevertina protestų sostinėje ir didesniuose miestuose.

Propagandos mašina, kuri rusus maitino daugybę dešimtmečių, vėl veikia visu tempu, todėl vis dar dažnai tikima tuo, ką rodo televizija ar kalba „vadas“, bet ne tuo, kas vyksta gatvėse. V. Putinas, kaip, beje, ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, protestais sostinės gatvėse patenkinti nebuvo. Prezidento socialinės medijos kanale net pasirodė prakeiksmai protestuotojų pusėn, na, o V. Putinas pasibalnojo jau prajodinėtą savo arkliuką – kaltinimus Vakarams.

Pasak jo, ne kas kitas, o JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton, šiomis dienomis viešėjusi ir Lietuvoje, tyliai paskatino protestuotojus Maskvos gatvėse ir parkuose, suabejodama rinkimų skaidrumu. Politikos apžvalgininkai, o ir akylesni skaitytojai žino – kaltinimai „kitiems“ mėgstamas V. Putino kalbų leitmotyvas, šiuo atveju visas esamas, o galbūt dar tik būsimas problemas, kaip ir galimus neramumus, Rusijos premjeras iš anksto nurašo Vakarų sąskaiton. Esą, jei kas, tegul rusai kaltina Vakarus, bet ne savo valdžią. Nurašyti nuostolius „kitiems“ V. Putinas ir „Vieningoji Rusija“ bando ir kalbėdami apie sekmadienio rinkimų rezultatus.

Skelbiama, kad jie gavo 49 procentus balsų ir oficialiai jau nebeturi absoliučios daugumos Rusijos Dūmoje. Pasak V. Putino, – rinkimų rezultatai yra geri, ir jis jais patenkintas, nes ekonominės krizės sąlygomis geriau tikėtis nė nebuvo galima. Šis pasakymas kur nors kitur, o ne Rusijoje, būtų nuskambėjęs pateisinamai, bet Rusijos valdžia niekada nekalbėjo apie ekonominę krizę, o ir šalis nuo jos nukentėjo ne itin skaudžiai.

Kelerius metus iš eilės Rusija džiaugėsi gana padoriu 4 procentų augimu, ir tai išdidžiai paminėdavo visuose ekonomikos forumuose, kuriuose tik dalyvavo. Ekonominės krizės korta, kuria imta mojuoti jau po rinkimų, gana netikėta, kaip netikėta ir tai, kad „Vieningosios Rusijos“ partiečiai ėmė kalbėti apie diskusijas parlamente, kuriose jie mielai dalyvaus. Ironiška, nes prieš kurį laiką „Vieningosios Rusijos“ vienas iš vadovų Borisas Gryzlovas pareiškė, kad parlamentas – ne vieta diskusijoms. Visgi politinės parlamento arenos V. Putinui ir „Vieningajai Rusijai“ nereikėtų bijoti. Komunistai, nacionalistai ir „Tiesiog Rusija“ – sisteminės opozicijos partijos, kurias sukūrė arba valdo pilkuoju Kremliaus kardinolu laikomas Vladislavas Surkovas. Šios partijos elgsis taip, kaip reikės Kremliui.

Dalykas, kurio išties reiktų bijoti Kremliui, yra paprasti Rusijos piliečiai, kurie po daugybės metų gilinomosi tik į save ir bandymo išgyventi ima kelti galvas ir galvoti ne tik apie savo kiemą, bet ir apie šalį. Šie rinkimai ir dabar vykstantys protestai – pirmieji, kurie išties ima žadinti ir dominti rusus. Pergyvenę sunkius politinės sistemos transformacijos dešimtmečius, netekę santaupų, darbų bei orumo, pamažu rusai atsigauna, o tai reiškia – išeina į gatves.

Rusai jau turi kur gyventi ir už ką pavalgyti, dabar kyla klausimas, kaip gyventi. Jaunoji rusų karta, į kurią dedamos visos viltys, ne tik žygiuoja su „Naši“ vėliavomis, bet ir skaito kritinius tekstus, rašo internetinius dienoraščius, stebi pasaulį atviromis akimis. Stebi, mato ir pradeda veikti. Šeštadienį organizuojamame mitinge turėtų dalyvauti apie 50 tūkstančių žmonių, bent tokius skaičius galima pamatyti „Facebook“ puslapyje. Tai dar ankstyvi daigai, bet vilties, kad ateis pavasaris, – yra.

Pagal Foreign Policy, Bloomberg, Kommersant.ru, Vedomosti.ru, BBC inf. parengė Jūratė Važgauskaitė

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

juju 2011-12-11 21:47

ekonomika dar ne viskas, kita vertus rusijos atveju gal ir i sveikata zmonem. jie turi uz ka pavalgyt ir kur gyvent, dabar ima kelt klausima - kaip gyvenam :) taigis.

hmm 2011-12-11 20:20

vinijai. Nieko tokio. Rusija ekonomiškai žymiai geriau atrodo nei mes, bei ES. Gross domestic product 2010, PPP (millions of Ranking Economy international dollars) 1 United States 14,582,400 2 China 10,084,764 3 Japan 4,332,537 4 India 4,198,609 5 Germany 3,071,282 6 Russian Federation 2,812,383 7 United Kingdom 2,231,150 8 France 2,194,118 9 Brazil 2,169,180 10 Italy. gdp per capita 2010 68 Estonia 19,500 69 Hungary 19,280 70 Russian Federation 19,190 71 Poland 19,020 72 Croatia 18,710 73 Lithuania 17,880 75 Latvia 16,360

vinija 2011-12-10 18:52

Tikiu, kad Rusija atgims, bet labai sunkiai, nes labai jau paveikti iki sielos gelmių... bet Dievas pagailės jų, kaip ir mūsų pagailėjo. Pritariu eugen-melskimės už juos.

eugen 2011-12-09 17:14

Melskimės už Rusijos pavasarį

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (4)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.