Pasibaigus Europos Sąjungos viršūnių susitikimui paaiškėjo, kad ne visos šalys pritaria ES sutarties pakeitimams, siūlomiems bandant gelbėti eurą. Prancūzija ir Vokietija siekė, kad susitarimai dėl naujų biudžeto taisyklių būtų palaikyti visų 27 Europos Sąjungos narių, tačiau tam pasipriešino Didžioji Britanija.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį nurodė, „kad sutiktų su sutarties peržiūrėjimu tarp 27 ES šalių, Davidas Cameronas mūsų parašė to, ką mes visi laikome nepriimtina (sąlyga) – kad į sutartį būtų įdiegtas protokolas, suteikiantis Jungtinei Karalystei tam tikrų išlygų dėl finansinių paslaugų reguliavimo.“

„Mes negalėjome to priimti, nes galvojame priešingai – jog dalis pasaulio negandų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo“, – pabrėžė N. Sarkozy. „Jeigu sutiktume su išlyga Jungtinei Karalystei, kiltų klausimas dėl didelės dalies labai reikalingo mūsų atlikto darbo, siekiant sureguliuoti finansų institucijas“, – pridūrė jis.

N. Sarkozy pareiškė, jog Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono išdėstytos sąlygos mainais į pritarimą Europos Sąjungos sutarties pakeitimams, yra „nepriimtinos“.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį teigė priėmęs „sunkų, bet gerą“ sprendimą blokuoti Prancūzijos ir Vokietijos siūlomus Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimus, siekiant išspręsti euro zonos skolų krizę.

„Jeigu mums kur nors negali būti pateikti saugikliai, geriau laikytis nuošalyje“, – D.Cameronas sakė per spaudos konferenciją po to, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy Jungtinės Karalystės iškeltas sąlygas pavadino nepriimtinomis.

„Tai buvo sunkus, bet geras sprendimas“, – pabrėžė D. Cameronas.

 „Mes pageidavome susitarimo 27 (ES šalių) lygiu“, – N.Sarkozy sakė po derybų maratono per ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris baigėsi apie 5 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku. „Tai nebuvo įmanoma, žinant mūsų draugų britų poziciją“, – pridūrė jis.

Taigi šiuo metu aišku, kad prie 17 euro zonai priklausančių šalių, ketinančių pasirašyti sutartį dėl fiskalinės drausmės griežtinimo, siekiant išspręsti skolų krizę, prisijungs dar šešios arba aštuonios kitos ES narės.

Be Didžiosios Britanijos nepritarti numatytiems pakeitimams nusprendė ir Vengrija, o Švedija ir Čekija prieš priimdamos sprendimą tarsis su savo šalių parlamentais.

Per beveik 10 valandų derybas, trukusias visą naktį, ES lyderiams vis dėlto pavyko susitarti dėl gelbėjimo fondo ESM aukščiausios ribos - ji sieks 500 milijardų eurų.

Tačiau diplomatai sako, kad šis skaičius bus peržiūrėtas kitų metų liepą, kai fondas ESM turės pradėti darbą.

Lyderiai taip pat susitarė išnagrinėti klausimą dėl dvišalių Tarptautinio valiutos fondo 200 mlrd. eurų paskolų suteikimo. 150 milijardų eurų iš šios sumos duos euro zonos valstybės, kad TVF turėtų daugiau išgalių kovoti su Europos skolų krize.

Parengta pagal BNS ir BBC informaciją