2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Kaune bus gelbėjami kaštonai

2011-12-09
Rubrikose: Visuomenė » Lietuvos regionai  Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
kaštonai

Zenekos nuotrauka

Nuo kitų metų Kaune bus pradėta vykdyti speciali programa, skirta paprastųjų kaštonų būklei pagerinti ir kaštoninės keršosios kandelės populiacijai naikinti. Iš Balkanų į Lietuvą sėkmingai introdukuotas paprastasis kaštonas yra gausiai paplitęs didžiuosiuose miestuose, tačiau pastaruoju metu dėl sparčiai plintančių kaštoninių keršųjų kandelių pradėjo nykti.

Miesto tarybai patvirtinus šią programą bus rengiamas priemonių planas. Specialistai parinks 2-3 vietas miesto teritorijoje, kur bus taikomos kaštoninės keršosios kandelės populiaciją naikinančios priemonės. Dvi iš galimų vietų yra Istorinės Prezidentūros kiemelis ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis. Kaštonų apsaugos priemonių įgyvendinimui dviejose vietose reikėtų apie 9 170 litų.

Esame apskaičiavę, kad priemonės vienam medžiui apsaugoti per metus kainuotų apie 200 litų, o viso miesto kaštonams per metus prireiktų apie 500 tūkst. Litų. Tai didelė suma ir neįsitikinę, kad kenkėjo naikinimo priemonės tikrai yra efektyvios, negalime skirti tokių lėšų“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Šiemet atliktos inventorizacijos duomenimis mieste auga apie 5400 kaštonų, tai yra apie 35 proc. miesto želdinių. Kaštonų apsaugos programoje numatomi du medžių apsaugos būdai: lapų išvežimas ir feromoninės vabzdžių gaudyklės.

Šį rudenį nukritę lapai buvo išvežti iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio. Nuo balandžio iki rugpjūčio pasirinktose vietose ant kaštonų lajų ir kamienų bus kabinamos feromonines vabzdžių gaudyklės, veikiančios tik kaštoninę keršąją kandelę. Ant kiekvieno medžio bus kabinama po dvi feromonines gaudykles lajų apačioje ir per sezoną bus du kartus keičiamas įdėklas. Taip pat bus tvirtinamos dvi feromoninės kamieninės gaudyklės, kurios bus apjuosiamos aplink kamieną. Lipnų šių gaudyklių paviršių teks atnaujinti specialiais klijais. Šis metodas yra išskirtinai biologinis ir nekenksmingas nei žmonėms, nei gyvūnams, nei augalams.

Pradėjus taikyti šiuos kaštonų apsaugos būdus, jau po metų specialistai galės spręsti apie priemonių efektyvumą ir atsižvelgti į tai rengdami 2013 metų priemonių planą.

Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridelle) - tai mažas drugelis. Per vasarą gali išsivystyti kelios keršųjų kandelių kartos Lietuvoje. Jų lervos ir lėliukės žiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį užkrečia jaunus lapus. Jie greitai plinta oru, nes vėjas gali nunešti drugelius keliasdešimt kilometrų. Kenkėjai gali plisti ir su transporto priemonėmis. Suaugę drugeliai ir lapai su lėliukėmis gali keliauti tolimojo susisiekimo autotransporto priemonėmis, traukiniais, keltais.

Kauno miesto savivaldybės informacija

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).