Eurą pasiryžusių išgelbėti 23 Europos šalių lyderiai iki penktadienio paryčių vykusiose derybose sutiko atsisakyti dalies suverenumo, bet nepavyko užtikrinti, jog prie šios sutarties prisidėtų visos Europos Sąjungos (ES) narės.

Skilimas tarp pasisakančių už naująją ES sutartį ir jos priešininkų sukrėtė pamatus sąjungos, kuri buvo įkurta, siekiant užtikrinti taiką ir klestėjimą Europoje, smarkiai nukraujavusioje per Antrąjį pasaulinį karą.

ES šalys mėgino glaudžiau susivienyti, siekiant pažaboti jau dvejus metus besiplečiančią skolų spiralę, prasidėjusią nuo Graikijos, kuri nugramzdino euro zoną į krizę, o dabar grasinančią vėl nustumti į recesiją pasaulio ekonomiką.

Netgi penktadienį suderinus seniai lauktą sutartį, kurios nekantriai laukė kitų šalių vyriausybės ir pasaulio rinkos, prieš Europos lyderius dar lieka daug neįveiktų kliūčių.

Jie vėl susitiks vėliau penktadienį tartis dėl naujosios sutarties detalių ir kaip būtų drausminami griežtų fiskalinės politikos taisyklių pažeidėjai. Lyderiai siekia, kad šios sutarties tekstas būtų surašytas iki ateinančio kovo.

Azijos rinkose, kurios jau buvo pradėjusios prekybą, kai europiečiai paskelbė apie savo paskutinės minutės sutartį, buvo stebimas nuosmukis, nes investuotojai vis labiau pesimistiškai vertina galimybes, kad Europos lyderiai sugebės rasti pakankamai veiksmingą sprendinį, kuris pažabotų skolų krizę.

Didžioji Britanija, kuri nėra įsivedusi euro, labiausiai priešinasi sutarčiai, kuri susietų visas 27 ES šalis į glaudesnę fiskalinę sąjungą. Jungtinės Karalystė argumentuoja, jog toks žingsnis kelia pavojų jos suverenumui ir Londono finansų sektoriui, duodančiam didelę dalį šalies pajamų. Tuo tarpu analitikai sako, kad Britanijai pernelyg kietai laikantis savo pozicijos gali grėsti izoliacija.

Tuo tarpu abi didžiausios euro zonos ekonomikos - Vokietija ir Prancūzija - pasisako už 27 šalių susitarimą.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy kaltę verčia Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui.

„Davidas Cameronas padarė pasiūlymą, kuris mums pasirodė nepriimtinas - protokolą prie sutarties, kuris Jungtinei Karalystei leistų išvengti didelės dalies finansinių paslaugų reguliavimo“, - N.Sarkozy sakė po šio "sudėtingo" viršūnių susitikimo, užsitęsusio visą naktį.

„Mes negalėjome to priimti. Priešingai, mes manome, jog dalis pasaulio bėdų kyla iš finansų sektoriaus nepakankamo reguliavimo, - pabrėžė jis. - Jeigu norite išskirtinės sąlygos neturėti euro, tačiau siekiate dalyvauti visuose sprendimuose dėl euro... ir netgi juos kritikuoti - tai neįmanoma."

D.Cameronas gynė savo poziciją: "Šis pasiūlymas neatitinka Britanijos interesų, todėl aš su juo nesutiksiu", - jis sakė žurnalistams Briuselyje.

"Mes neturime euro, ir aš džiaugiuosi, kad mes neturime euro, - pareiškė D.Cameronas. - Mes niekada neįstosime į euro (zoną) ir niekada neatsisakysime tokio suverenumo, kurio atsisako kitos šalys."

Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas sakė, kad naująją "tarpvyriausybinę sutartį" pasirašys 17 euro zonos šalių, taip pat šešios kitos - Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija.

Čekija ir Švedija prieš apsispręsdamos nutarė pasikonsultuoti su savo parlamentais, o Didžioji Britanija ir Vengrija šių įsipareigojimų nutarė neprisiimti.

Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas po šio susitikimo pasiuntė signalą, kad jo šalis prie naujosios sutarties veikiausiai neprisijungs.

"Būtų labai keista pasirašyti sutartį, kuri sudarytų įspūdį, jog mes esame euro zonos šalis, - jis sakė naujienų agentūrai "The Associated Press". - Ir tokio tikslo niekada nebuvo."

Vyriausybės, pasirašančios naująją sutartį, turės sutikti su precedento neturinčiu ES institucijų kišimusi į nacionalinių biudžetų formavimą.

Sutarta dėl „auksinės taisyklės“

Skelbiama, kad bus kuriamas naujas „fiskalinis paktas“: euro zonos lyderiai savo pranešime nurodė, kad bus laikomasi „auksinės taisyklės“, siekiant sugriežtinti fiskalinę drausmę ir išvengti skolų krizės pasikartojimo.

Vadinamasis struktūrinis deficitas, skaičiuojamas atmetus unikalius veiksnius, tokius kaip skolų grąžinimas arba ekonomikos ciklo poveikis, negalės viršyti 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Sutartį pasirašiusios šalys griežtesnes biudžeto formavimo taisykles turės įtvirtinti savo konstitucijose, o Europos Teisingumo Teismas prižiūrės, ar jos teisingai perteikiamos.

Šalims, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, bus taikomos „automatinės pasekmės“, nebent jas blokuos galingųjų šalių grupė.

Šalys pasižada „stengtis toliau stiprinti fiskalinę integraciją, siekiant geriau atspindėti mūsų tarpusavio priklausomybės laipsnį“, tačiau nebuvo susitarta dėl euro zonos skolų apjungimo išleidžiant vadinamąsias euroobligacijas.

Euro zonos lyderiai taip pat susitarė dėl kai kurių priemonių, turinčių įtikinti rinkas, kad bus sukurta patikima "ugniasienė", sauganti nuo skolų krizės išplitimo kitose eurą įsivedusiose šalyse:

 Nuspręsta spartinti būsimojo finansinio gelbėjimo fondo - Europos stabilumo mechanizmo (ESM) - kūrimą, kad jis pradėtų veikti ateinančią liepą.

 Lyderiai pareiškė, kad šiam fondui nustatytos 500 mlrd. eurų ribos „adekvatumas bus įvertintas iš naujo“.

ES šalys „svarstys ir per 10 dienų patvirtins“ 200 mlrd. eurų pervedimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris vėliau galėtų suteikti pagalbą prasiskolinusiomis euro zonos šalims.

Pranešime nurodoma, kad ES tikisi "lygiagretaus tarptautinės bendruomenės indėlio".

Taip pat diskutuota dėl privataus sektoriaus dalyvavimo: lyderiai pripažino, kad anksčiau sprendžiant Graikijos krizę priimtas sprendimas, privertęs privačius investuotojus sutikti su Atėnų skolų nurašymu, davė neigiamų rezultatų ir nebus naudojamas ateityje.

Visos šios priemonės turės būti įtrauktos į teisiškai įpareigojančią tarptautinę sutartį, kuri „būtų pasirašyta kovą arba anksčiau“, nurodoma lyderių pranešime.

Siekiant atgauti pasitikėjimą euru trauktis nebėra kur

Naujosios sutarties taisyklių laikymąsi prižiūrėtų Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas.

Nors priešakyje laukia dideli iššūkiai, Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi sakė, kad šio viršūnių susitikimo rezultatai naudingi euro zonai. Juos taip pat gyrė Vokietijos kanclerė Angela.

"Visada sakiau, kad 17 euro zonos šalių turi atgauti pasitikėjimą, - sakė ji. - Tikiu, kad su šiandienos sprendimais tai galima pasiekti ir tai bus pasiekta."

Šis ES viršūnių susitikimas Briuselyje laikomas kritiniu žingsniu, siekiant išgelbėti eurą. Vieningoji ES valiuta netenka tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimo, nes baiminamasi, kad kai kurios prasiskolinusios euro zonos šalys gali tapti nepajėgios grąžinti savo skolas.

Šios abejonės reikia, kad pavojingai įsiskolinusių šalių vyriausybės turės mokėti didesnes naujų paskolų palūkanas, kurios taptų dar didesne našta biudžetui ir galiausiai nebeliktų galimybių jų išmokėti.

ES pareigūnai mano, kad vienas būdas susigražinti rinkų pasitikėjimą - sustiprinti euro zonos šalių ir jų biudžetų finansinę priežiūrą. Pasirašant tarpvyriausybinę sutartį būtų siekiama, kad nacionaliniai biudžetai taptų subalansuoti ir kad didelės skolos nebesusikauptų.

Be to, pareigūnai mano, kad investuotojų pasitikėjimą tai pat būtų galima susigrąžinti, sukaupiant didelį pinigų rezervą, kuris taptų garantija, jog euro zonos šalys netaps neįgaliomis grąžinti savo skolas.

Europos vadovų tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) pareiškė, kad , euro zonos ir kitos ES šalys papildomai perves iki 200 mlrd. eurų į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), o šios lėšos būtų naudojamos į sunkią padėtį patekusioms šalims gelbėti. Euro zonai nepriklausančios Švedija ir Danija jau pareiškė, kad finansiškai prisidės prie šio plano.

N.Sarkozy taip pat sakė, jog du ES finansinio gelbėjimo fondai - būsimasis Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) bus valdomi Europos centrinio banko (ECB), nors dar nesusitarta dėl šio plano detalių.