Galbūt ne visi žino, kad lapkričio 30-ąją minima tarptautinė diena – „Miestai už gyvybę – miestai prieš mirties bausmę". Sakysite, tų minėjimų tiek daug, kad visų neįmanoma ir sužiūrėti. Juolab kad mūsų miestai šiemet nedalyvavo šioje iniciatyvoje. Tačiau visgi galbūt vertėtų atkreipti į ją dėmesį, ypač po to, kai kaimyninėje Baltarusijoje būtent šią dieną buvo paskelbtas aukščiausiojo teismo nuosprendis dviejų jaunuolių byloje, kurie nuteisti mirties bausme už teroristinį pasikėsinimą Minsko metro šių metų pavasarį. Šis straipsnis apžvelgia mirties bausmės panaikinimo tendencijas, kartu suteikdamas galimybę daugiau sužinoti apie tarptautinę iniciatyvą „Miestai už gyvybę“.   

Apibūdinti praėjusį amžių galima įvairiausiais rakursais. XXI a. aušroje Tzvetanas Todorovas aprašė ką tik pasibaigusį šimtmetį kaip „tamsybių“, motyvuodamas tuo, jog jo metu „pasireiškė naujas blogis, nauji politiniai režimai, totalitarizmas, kuris savo klestėjimo metais dominavo didelėje pasaulio dalyje“.

Net jei ir didelė dalis tarptautinės politikos analitikų sutaria, kad XXI amžiuje Azija bus pasaulio centras, o Europa ir Amerika pasiliks periferijoje, yra praktiškai neįmanoma pasakyti, koks įvykis ar procesas labiau nei kiti charakterizuos šį šimtmetį. Tačiau mėgindami pažvelgti į ateitį galėtume spėti, kad naujasis amžius gali būti paženklintas išsivadavimu nuo mirties bausmės. Išties pastarasis dešimtmetis parodė, kad mirties bausmės panaikinimo procesas įgauna didžiulį pagreitį.

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

Šiandien dėmesys žmogaus teisėms yra nepalyginamai didesnis nei bet kada anksčiau. Jomis besirūpinančių žmonių ir institucijų, kurių viena iš veiklos sričių – siekti mirties bausmės panaikinimo skaičius gerokai viršija visus anksčiau šioje srityje veikusius Europoje ar visame pasaulyje.

Per pastaruosius 20 metų daugybė šalių panaikino mirties bausmę už visus nusikaltimus. Kai kuriose šalyse ar valstijose mirties bausmė panaikinta 2009 m.: Naujajame Meksike (JAV), Kazachstane, Burundyje, Toge, ir šalių, panaikinusių šią bausmę savo baudžiamajeme kodekse, skaičius pasiekė 95 (2004 m. jų būta 79), ir 144 šalių, kurios bausmių nevykdo, pagal įstatymą ar faktiškai, jau 10 metų. Kai Gabone 2010 m. buvo galutinai patvirtintas mirties bausmės panaikinimas, pasaulis dar labiau priartėjo prie svarbaus numerio: po kelerių metų bus 100 šalių, atsisakiusių šios žiaurios ir nežmoniškos praktikos. 2009 m. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo vienintelė valstybė Amerikos žemyne, kurioje vykdomi mirties nuosprendžiai. 

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

Šalyse, kur tebevykdomos egzekucijos, vis dažniau mirties bausmė pakeičiama ar suteikiama malonė. Kenijos, kurioje įvykdoma daugiausia bausmės pakeitimų, vyriausybė 2009 m. rugpjūtį paskelbė, kad daugiau nei 4000 nuteistųjų mirties bausmė pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Kenija nevykdo mirties nuosprendžių nuo 1987 m. Per pastaruosius dvejus metus buvo paskelbti bausmių pakeitimai ir suteiktos malonės Saudo Arabijoje, Pietų Korėjoje, Dominikoje, Ganoje, Irake, Libijoje, Malaizijoje, Maroke, Vakarų Sacharoje, Mongolijoje, Nigerijoje, Katare, Sent Vinsente ir Grenadinų salose, Siera Leonėje, Taivane, Ugandoje, JAV ir Zambijoje. 2010 m. Mongolijos prezidentas paskelbė moratoriumą mirties bausmei. 2011 m. Ilinojus tapo šešioliktąja valstija JAV, panaikinusia mirties bausmę.

Tarptautinė bendruomenė vis labiau pripažįsta poreikį panaikinti šią praktiką. Naujojo šimtmečio I dešitmečio įvykiai liudija didelę pažangą: smarkiai sumažėjęs egzekucijų skaičius Kinijoje ir besikeičiantis požiūris pasauliniu mastu nuo JAV iki Indijos. Taigi, šis procesas tebesitęsia; matome, kad vis labiau reikalingas teisingumas, kuris visuomet gerbtų gyvybę, kuris neleistų valstybei ir visuomenei vėl sugrįžti į tą lygmenį, kai žudoma. Tai naujas moralės ir pagarbos žmogaus teisėms modelis, kuris pasaulio sąmonėje įsitvirtina lėtai, bet užtikrintai.

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

9-ojo dešimtmečio II pusėje kova prieš mirties bausmę tapo vienu svarbiausių Šv. Egidijaus bendruomenės įsipareigojimų ir prioritetų; ši bendruomenė aktyviai kovoja už gyvybę įvairiose pasaulio dalyse susitikdama su gyventojais, rengdama viešas diskusijas, konferencijas. Siekdama, kad būtų pasirašytas visuotinis mirties bausmės moratoriumas, bendruomenė surinko daugiau nei 5 milijonus parašų 153 pasaulio šalyse, kuriuos vėliau įteikė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prezidentui.

Šv. Egidijaus bendruomenės nariai užmezgė artimus ryšius su pasmerktaisiais mirti lankydami juos, susirašinėdami, gindami įstatymiškai, rūpindamiesi jų salygomis įkalinimo vietose, veikdami pasauliniu mastu prieš mirties bausmę.

2002 m. jie ėmėsi iniciatyvos įsteigti tarptautinę dieną „Miestai už gyvybę – miestai prieš mirties bausmę", kuri kasmet minima lapkričio 30 d. Ši data primena pirmąjį mirties bausmės panaikinimą valstybės lygmeniu – 1786 m. lapkričio 30 d. Didžioji Toskanos kunigaikštystė nutarė atsisakyti šios bausmės taikymo.

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

Šiemet į lapkričio 30 d. rengtą iniciatyvą įsitraukė daugiau nei 64 sostinės ir 1400 miestai iš 87 pasaulio šalių – eisenomis, spektakliais, susitikimais mokymo įstaigose ir universitetuose, demonstracijomis, viešais komentarais, šviesos efektų renginiais.

Tai bene didžiausias šių laikų visos planetos susivieninijimas, liudijantis apie pažengusią pilietinio teisingumo formą, netrukus pajėgsiančią mirties bausmės atsisakyti galutinai. Tarptautiniame renginyje dalyvavo atstovų ir iš miestų, priklausančių šalims, kur nepanaikinta mirties bausmė. Jų buvimas atspindi svarbią galimybę – tai proga įtraukti platesnius visuomenės sluoksnius ir tuose regionuose, kur mirties bausmė praktikuojama, bei stiprinti aktyvistų iniciatyvas.

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

Paminėti tarptautinės dienos „Miestai už gyvybę“ į Romą, kuri yra šios inciatyvos centras, atvyko daugiau nei 20 teisingumo ministrų iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Europos šalių. Tokiu būdu jie kartu su visuomeninėmis organizacijomis paliudijo pasiryžimą telkti pasaulio visuomenę. Italijos teisingumo ministrė Paola Severino sakė, jog „esame įsitikinę, jog mirties bausmės panaikinimas prisidėtų prie piliečių teisių apsaugos, nes ši bausmės praktika negarantuoja jokio saugumo“. Ji priminė tris JT rezoliucijas kaip esminius žingsnius link mirties bausmės panaikinimo: „Tai tolimas finišas, tačiau jo siekiama ryžtingai.“

Andrea Riccardi, Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas, dabartinis Italijos kooperacijos ministras, sakė: „Tai kelias, pradėtas senais laikais, kai mirties bausmė buvo laikoma teisinga ir racionali.“ Tai kelias, kasmet sumažinantis valstybių, palaikančių mirties bausmę, skaičių. Afrikos šalių – kankinamo žemyno – ministrai paliudijo stulbinamą jautrumą: Beninas ir Konakrio-Gvinėja įsipareigojo panaikinti mirties bausmę artimiausiu metu.

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

Tai kelias, kurį padrąsino Benediktas XVI posinodiniame apaštališkajame paraginime „Africae Munus“, įteiktame ką tik vykusio vizito į Beniną metu: „Reikia padaryti viską, kad būtų panaikinta mirties bausmė.“ Mario Marazziti, iniciatyvos atstovas spaudai, sakė: „Ne – mirties bausmei“ – tai reiškia pasiryžimą neįteisinti galimybės atimti gyvybę aukštesniu – visuomenės teisingumo – lygmeniu. Nežmoniškumas prasideda tą akimirką, kai nužudoma. Nors yra daugybė priežasčių pasakyti „ne“, štai viena jų – negalime niekuomet būti kaip tie, kurie žudo“.

Christianas Sow, Konakrio-Gvinėjos teisingumo ministras, nuo seno kovojantis už tai, kad būtų panaikinta mirties bausmė, pažymėjo, kad „Afrikoje smurtas išgyvenamas kasdien, ir kalėjimuose kaliniai dažnai miršta be nuosprendžio: dėl nepakankamos mitybos, ligų, muštynių, gaisrų ar prižiūrėtojų žiaurumo“. Tačiau, anot jo, „Afrika gali kartu su Europa įveikti šį kelią atsižadėdama blogio, kuris gimdo blogį“.

Vakare visi minėjimo svečiai dalyvavo specialiame renginyje, kurio metu buvo specialiais efektais apšviestas Koliziejus. Tai dar vienas liudijimas – Koliziejus, kuris vakar buvo žiaurių vaidinimų arena, šiandien tapo iniciatyvos, kai pasaulio miestai pasisako už gyvybę, simboliu.

Šv. Egidijaus bendruomenės archyvo nuotrauka

Mirties bausmė – tai praeities liekana, ji turėtų sulaukti panašaus likimo kaip vergovė ir kankinimai, pasmerkti pasaulio sąžinės. Tačiau iki jos galutinio panaikinimo dar laukia ilgas ir sunkus kelias. Reikia ryžtingų ir ilgalaikių veiksmų, kad ši baudžiamoji priemonė visiškai išnyktų.

Šį tekstą specialiai „Bernardinai.lt“ parengė A. Salvati, Šv. Egidijaus bendruomenės narys.  

Šv. Egidijaus bendruomenė - tai katalikų pasauliečių judėjimas, gimęs Romoje 1968 m. Pagrindinė bendruomenės charizma – malda, brolystė, skurstančių, sergančių žmonių globa, kova už taiką, gyvybę, žmogaus teises. Bendruomenė šiandien veikia 70 pasaulio šalių.

Vertė D. Žemaitytė