A. Veryga: Seimas ne kartą parodė, kad nenori spręsti alkoholizmo prevencijos klausimo
Kai praėjusią savaitę, antradienį, Seimas pritarė siūlymui atšaukti visiškos alkoholio reklamos draudimą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2012 m.sausio 1 d., buvo atmesta idėja ir įkurti Narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos fondą.
Tačiau ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė šioms Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms. Anot projekto iniciatorių, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, pagrindinė fondo paskirtis — sukaupti lėšų ir naudoti jas narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencinei veiklai: prevencinėms programos, projektams, socialinei reklamai ir moksliniams tyrimams.
Dabar pateiktame įstatymo projekte numatoma, kad didžiąją dalį fondo biudžeto lėšų sudarys 2 proc. akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.
Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos, tokio fondo idėja siūloma jau seniai, nes tokiu būdu ne tik būtų sukurtas realus mechanizmas įvairioms prevencijos programoms finansuoti, bet ir atsirastų sąlygos formuoti nuoseklią prevencijos strategija nepriklausomai nuo valdančiosios daugumos: „Principas, kad valstybė privalo finansuoti prevencines veiklas yra įrašytas tabako ir alkoholio kontrolės įstatymuose. Tačiau iki šiol nėra formalios schemos ir mechanizmų, kaip tai turėtų būti daroma. Ir jei teoriškai galima sakyti, kad viskas aišku ir paprasta, tai realiai taip nėra, kol nėra sistemos ir įsipareigojimo skirti lėšas konkrečiam tuo besirūpinančiam fondui. Mes kalbame apie fiksuotą procentą ir būtent apie fondo sukūrimą, o ne atskirų programų finansavimą, nes programos ir jų finansavimas yra pernelyg priklausomas nuo valdžios gerų arba blogų norų.“
„Nors politikai dažnai nepraleidžia progos priminti, kad siekiant kovoti su alkoholizmu reikia, tarkime, ne reklamą riboti, ir ne pardavimo vietas ar laiką griežčiau reglamentuoti, o užsiimti švietimu bei prevencija, tačiau kai reikia jai skirti pinigų, jų niekada nėra, nes seniai žinoma, kad valstybėje visada atsiranda svarbesnių reikalų. Taigi toks fondas įstatymiškai įpareigotų ir nebebūtų galimybės numatytų pinigų neskirti“, - sakė A.Veryga.
2010 m. į valstybės biudžetą buvo surinkta apie 1,3 milijardo litų tabako ir alkoholio akcizų mokesčių. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienas procentas akcizų įplaukų nebuvo skirtas narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijai. Tik 2008 metais — paskelbtais Blaivybės metais — valstybė skyrė 500 tūkst. litų su blaivaus gyvenimo propagavimu susijusių veiklų įgyvendinimui. Nei iki 2008 metų, nei po jų nebuvo skirta jokio finansavimo blaivios gyvensenos propagavimui.
Tačiau pasak NTAKK vadovo, šio žingsnio pervertinti ir traktuoti kaip geros valios ženklo tikrai nederėtų, nes šios kadencijos Seimo dauguma jau ne kartą parodė, kad yra nenusiteikusi alkoholio bei tabako kontrolės ir prevencijos srityje siekti bendrojo gėrio ir atstovauti visuomenės interesams: „Svarbu, kad idėja skinasi kelią, bet negalima nematyti, kad viskas daroma labai formaliai ir jau dabar dirbtinai kuriamos kliūtys. Tai, kad pagrindiniu Seimo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas yra iškalbingas faktas. Šis komitetas visada buvo prieš tokio fondo idėją, tad palaikymo tikėtis naivu. Taip pat buvo paprašyta Vyriausybės pateikti išvadą, o kokia Finansų ministerijos nuostata, taip pat seniai žinoma. Seimas jau iš karto pademonstravo, kad beveik nėra pagrindo tikėtis, kad šis sprendimas bus priimtas.“
„Šitas Seimas konkrečiais darbai rodo, kad nenori spręsti problemos. Alkoholio kontrolės įstatymo paketo svarstymas atidėtas net du kartus. Visiškai nemąstoma apie kompleksines priemones, o rūpinamasi išimtinai tik reklamos uždraudimo atšaukimu. Taip pat būtent šios kadancijos Seimas buvo pritaręs alkoholio akcizo mažinamui, svarstė ir siūlė mažinti apribojimus dėl naktinės prekybos. Dabar atšaukė reklamos draudimą. O bandant ieškoti pozityvių sprendimų, tenka stipriai nusivilti, nes jų nėra. Yra tik kalbos ir pažadai. Belieka tikėtis, kad Prezidentė toliau laikysis principingos pozicijos ir įstatymą dėl rekamos draudimo atšaukimo vetuos“, - reziumavo NATKK vadovas.
Lina Valantiejūtė
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Bernardinai lt turėtų paskelbti pavardes tų "nacionalinių didvyrių", kurie taip stengiasi atverti "žalią gatvę" alkoholio reklamai, pavardes. Jau turim patyrimo, medžiaga internete labai veiksminga. Veiksmingesnė už spaudą. Kai Lietuva bus galutinai prasigėrusi, bus vėlu!
Svajuko dramblionės...Matom, kaip smarkiai Prezidentė laikėsi principingos pozicijos...Taip jau smarkiai, kad net pamiršo vetuoti. Apgailėtina. Bet tai ir įdomu, nes čia dar ne pabaiga. Dar bus tęsinys. Tik prezidentei, manau, jis nepatiks. Jei mums duoda lazda, tai reikia priminti liaudies išmintį, kad lazda turi ir antrą galą, apie kurį kai kurie trumparegiai nė neįsivaizduoja, nes nemato... Chachacha...Na, pašnekėjau kaip beprotis. O kas beliko? Niekas nieko labai nenustebino, tik labiau nuvylė, bet mes dėl to dar pakovosim. Ar ne? Blogiui vis tiek anksčiau ar vėliau ateina nelinksma pabaiga. Kaip ir visose pasakose nepasakose. Nori ar nenori - teks telktis, vienytis ir pasistengti, kad blogiukai pralaimėtų.
















Penktoji Lietuvos valdžia – nelegalūs lobistai iš Laisvosios rinkos instituto Schemoje - Lietuvos Laisvosios rinkos instituto rėmėjai 2005 ir 2009 m. Sakoma, kad europinėje demokratijoje yra keturios valdžios: įstatymų leidžiamoji (seimas), vykdomoji (vyriausybė, savivaldybės), teismai ir nevisai valdžia, bet būtina demokratijos kontrolės institucija –žiniasklaida. Tačiau Lietuvoje yra kiek kitokia demokratijos forma, kuri skiriasi nuo europietiškosios. Štai vienas skirtumų- Lietuvoje yra ir penktoji - dar viena labai svarbi ir įtakinga Lietuvos valdymo grandis - nelegalūs , bet labai gerai finansuojami lobistai. Alkopramonės galadauskai – tai tik viršūnėlės. O štai ne šaknelės, o šaknys, pamatiniai kelmai, kertiniai kamienai – nelegalių pelno viešojo intereso sąskaita siekiančių lobistų susivienijimai. Vienas stipriausių iš jų - Lietuvos Laisvosios rinkos institutas. Štai šio instituto, kuris nieko bendro su moksliniais tyrimais neturi, taryba - beveik vien oligopolininkai. (ką ten veikia kunigas Kęstutis Kėvalas („Marijos radijo" programų direktorius) ir Lietuvos katalikų mokslo akademijos vadovas Paulius Subačius ir kaip tai suderinama su 10 dievo įsakymu, kai šis nelegalių lobistų institutas be perstojo ragina mažinti mokesčius kapitalui, kurie ir taip jau mažiausi Europoje - man labai didelė paslaptis): www.lrinka.lt/index.php/meniu/apie_mus/taryba/204 Laisvosios rinkos institutas rėmėjai -štai ten atsiskleidžia esmė, nes 10 proc. yra oligarchinės (vienam fiziniam asmeniui priklauso kontrolinis akcijų paketas) ir oligopolinės-monopolinės įmonių grupės: www.lrinka.lt/index.php/meniu/apie_mus/llri_remimas/llri_remejai/208 O iš jų šis institutas gauna 72 proc. pajamų - todėl jiems ir dirba: www.lrinka.lt/index.php/meniu/tapk_llri_remeju/llri_pajamu_struktura/5439 Čia mano mintys apie juos: http://puteikis.blogspot.com/2011/08/lietuvos-teisininkams-viesosios_10.html O čia - labai tikslus P.Gylio straipsnis apie juos: www.delfi.lt/news/ringas/lit/pgylys-laisvosios-rinkos-institutas-pries-valstybe-pergaliu-dvidesimtmetis.d?id=41349559 Ką daryti? Iš vienos pusės steigti Viešojo intereso gynimo institutą, iš kitos – telkti nevyriausybines tą interesą ginančias visuomenines organizacijas, iš trečios – reikalauti, kad tie nelegalūs lobistai nepažeidinėtų įstatymų ir registruotųsi oficialiais lobistais – tada jie bus matomi ir kontroliuojami, jiems galios europinio lobizmo taisyklės, kurios draudžia dezinformaciją. O šitą dalyką plačiai naudoja galadauskai ir tie patys laisvarinkininkai. Beje, dezinformacijos skleidimą nusikalstamu veiksmu laiko ir LR Konstitucijos 25 str. 4 dalis: „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“, bet kai siekiama pelno visuomenės gerovės sąskaitą, ar galadauskams ir laisvarinkininkams dėl to ką nors skauda? Manau, kad to, ką jiems turėtų skaudėti, jie tiesiog neturi. Kaip ir užuojautos tiems, kas uždirba mažiau, nei deimantinių ar auksinių Laisvosios rinkos instituto rėmėjai-akcininkai.
5-oji LT valdžia: nelegalūs labai gerai finansuojami lobistų susivienijimai, siekiantys pelno viešo intereso sąskaita: http://tiny.lt/9fc5wff