Galimybių taikyti lankstaus darbo formas Lietuvoje yra nemažai, bet trūksta supratimo jomis pasinaudoti, teigia ekspertai.

Žinių ekonomikos forumas kartu su partneriais atliko tyrimą siekdamas išsiaiškinti, kaip Lietuvos teisinė sistema leidžia darbuotojui derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai.

Advokatų kontoros "Jurex" atliktos teisinės aplinkos studijos duomenimis, Lietuvoje iš 17 įmanomų lankstaus darbo formų galima rinktis 15. Kol kas negalimos dvi - metinis darbo valandų apskaitos modelis ir darbas pagal iškvietimą.

Darbo teisės aktai Lietuvoje tiesiogiai reglamentuoja tokias lankstaus darbo organizavimo formas kaip terminuotą sutartį, papildomas ir antraeiles pareigas, trumpalaikę darbo sutartį, nuotolinį ir ne visą darbo laiką. Susitardami tarpusavyje, darbdavys ir darbuotojai gali išnaudoti ne viso darbo laiko institutą, naudotis suspaustos darbo savaitės ar svyruojančių valandų metodais.

"Teisinė bazė taikyti Europoje naudojamas lankstaus darbo formas praktiškai yra beveik šimtaprocentinė. (...) Iš esmės reikia tik suvokimo, supratimo, ką reikia daryti, ir geranoriško darbuotojo ir darbdavio susitarimo dėl to, kad nebūtų piktnaudžiavimų", - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje studijos rezultatus apibūdino advokatė Jurgita Judickienė.

"Pasirodo, kad iš tikrųjų teisinė aplinka leidžia ir problema yra vistik su mentalitetu, suvokimu ir su noru kalbėtis", - jai antrino Žinių ekonomikos forumo vadovas Edgaras Leichteris.

Jie atkreipė dėmesį, kad galimybės kurti lanksčius darbo santykius išnaudojamos nepakankamai: retai renkamasi nuotolinio darbo namuose forma, kolektyvinės darbo sutartys, be to, valstybė nenumato jokio mokestinio skatinimo lanksčioms darbo sąlygoms kurti.

"Darbdaviai neturi jokių privilegijų mokestine prasme, jeigu jie siekia sukurti šeimai palankesnę darbo aplinką", - sakė J. Judickienė.