Lietuva atsisveikina su partizanu, vienu iš Lietuvos partizanų vadų pasitarimo Minaičiuose 1949 m. organizatorių, Lietuvos Kovos sąjūdžio Prisikėlimo apygardos vado adjutantu Viktoru Šniuoliu.

 „(...) Išėjo paskutinis Minaičių suvažiavimo partizanas. Jo ranka buvo atspausdinta 1949-ųjų Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Deklaracija, jis vadovavo partizanų vadų suvažiavimo apsaugos organizavimui, jo ir jo kovos draugų priešinimasis sovietinei okupacijai yra didelė atrama šiandieninės Lietuvos Laisvės keliui“, – sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Viktoras Šniuolis gimė 1925 lapkričio 8 d. Miežaičių kaime, Radviliškio rajone. Tėvai turėjo ūkį, 27 hektarus žemės. Partizaninėje kovoje žuvo beveik visa V. Šniuolio šeima: tėvas, brolis ir sesuo. Motina mirė 1954 m., kai Viktoras jau buvo suimtas.

Į pasipriešinimo kovas V. Šniuolis įsijungė 1945 metais. 1948-aisiais jis tapo Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio adjutantu. Už 1949 m. vasario mėn. vykusį partizanų suvažiavimo Minaičiuose vadų apsaugos ir aprūpinimo organizavimą vadovybė V. Šniuolį apdovanojo III laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu. Apdovanojimą įteikė pats Jonas Žemaitis. V. Šniuolis taip pat buvo apdovanotas dar dviem Vyčio kryžiaus II laipsnio ordinais – už sužeisto kovos draugo išgelbėjimą ir už pogrindžio spaudos, dokumentų rengimą bei jų platinimą.

1953 metais kovo mėnesį V. Šniuolis pateko į nelaisvę ir buvo nuteistas Sibiro lageriuose kalėti 25-erius metus. Dėl tardymų metu palaužtos sveikatos iš lagerio V. Šniuolis buvo paleistas anksčiau.

2003 m. V. Šniuolis apdovanojamas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju Komandoro kryžiumi

 V. Šniuolio atsiminimai 2011 m. žurnale „Kardas“