2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Aplinkosaugininkas: mūsų požiūris į atominę energetiką dažnai remiasi prietarais ir išsigalvojimais

2011-12-13
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
Vokietijos atominių atliekų saugykla

EPA nuotrauka

„Nėra lengva, tačiau tenka pripažinti karčią tiesą - aplinkosaugos judėjimas, kuriam aš priklausau, planetos gyvybinei pusiausvyrai padarė daugiau žalos, nei visi tie, kurie neigia klimato pasikeitimus“, - Didžiosios Britanijos dienraštyje „The Guardian” teigė aplinkosaugininkas George Monbiot.

Reaguodama į žaliųjų reikalavimus, Vokietija uždarys savo atomines elektrines ir į atmosferą iki 2020-ųjų papildomai pateks 300 milijonų tonų anglies dvideginio. Tai - beveik toks pats kiekis, kiek visa Europa sutaupė po to, kai įsigaliojo ES Efektyvaus energijos vartojimo direktyva. Kitos šalys taip pat ketina atsisakyti atominės energetikos.

Pasak aplinkosaugininko, šiuos sprendimus galima laikyti viduramžiško požiūrio į mokslą ir technologijas išdava. „Žalieji dėl daug ko yra teisūs, tačiau jų požiūris į atominę energetiką dažnai yra paremtas prietarais ir išsigalvojimais“, - pripažino G. Monbiot.

Prieš dvi savaites laikraštis „Guardian” rašė apie daktaro Chriso Busby darbus. Buvo išsiaiškinta, kad jis Japonijoje reklamavo nuo radiacijos neva saugančias tabletes ir testus, kuriuos mokslininkai pripažino beverčiais. Atskleista ir tai, kad šis daktaras prašė siųsti aukas neva „Fukušimos vaikams” į savo fondo, registruoto Velse, sąskaitą. Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos prašymu mokslininkai išnagrinėjo daktaro teiginius, kad šiaurės Velse pastebėtas susirgimų leukemija židinys ir nustatė, kad šis teiginys paremtas klaidinga statistika. Dar blogiau - mokslininkai parašė, kad „neteisingi duomenys buvo parenkami sistemingai”. Kol nepasirodė straipsnis, Ch. Busby dirbo kaip Žaliųjų partijos patarėjas radiacijos klausimai. Jo „atradimai” ir šiandien cituojami aktyvistų, kurie pasisako prieš branduolinę energetiką.

Praėjusią savaitę „New York Times” žinoma atominės energetikos kritikė Helen Caldicott parašė straipsnį, kuriame vėl tvirtinama, kad „dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje pasekmių jau mirė daugiau nei milijonas žmonių”. Tačiau „studija”, kuria paremtas šis teiginys iš tikrųjų apibendrino visas įmanomas mirtis tame regione ir, savaime aišku, susiejo jas su Černobylio incidentu, taip pat net ir mirtis nuo kepenų cirozės.

Kokia gi galėtų būti mirties nuo cirozės priežastis? Aišku, Černobylis. Šiais metais man teko susitikti Caldicott ir aš paklausiau, koks yra mokslinis šio „milijono mirčių” pagrindimas, ir ji neturėjo ką atsakyti. Tokios studijos nepagrįstos tikrais faktais, tačiau žalieji ir toliau skleidžia legendą apie „milijoną žuvusių”…

Protestuotojai prieš atominę energetiką jau sukūrė ne mažiau mitų nei kreacionistai, skiepų neigėjai, natūralios medicinos šalininkai ir tie, kurie neigia klimato atšilimą. Daugeliu atveju, šie atradimai yra padaromi priešingu būdu nei moksliniai - žmonės susigalvoja išvadas, o paskui prie jų „pritempinėja” įvairius faktus ir įrodymus.

Dažnas aplinkosaugininkų argumentas - radioaktyviosios atliekos ir jų sandėliavimas bei saugojimas. Bet ar tai tikrai yra atliekos? Ar jų negalima panaudoti? Aplinkosaugininkas Tomas Blees parašė knygą „Receptas planetai” („Prescription for the Planet”), kurioje atskleidė naujas galimybes naujai pastatytose atominėse elektrinėse naudoti senų ir jau uždarytų elektrinių paliktą panaudotą kurą, tad viskas netolimoje ateityje…

Žmonėms tai būdinga - kai jie suvokia padarę didelę klaidą, pradeda ieškoti visokių priežasčių tai pateisinti, vietoj to, kad pripažintų suklydę ir nekartotų tokias skaudžias pasekmes turinčių klaidų. Pats laikas ištaisyti klaidą, bent jau čia, Britanijoje. Aplinkosaugininkų judėjimas turi atsisakyti visų kvailų ir faktais neparemtų kalbų apie atomą ir remtis moksliniais argumentais. Juk branduolinė energetika atitinka svarbiausius aplinkosauginius principus - vartoti mažiau, panaudoti dar kartą, perdirbti.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Neringaau 2012-01-16 13:07

su gilia atjauta mums visiems rekomenduoju: Pasaulis be žmonių / Aftermath: Population Zero(2008) N.A.

AE 2011-12-17 20:49

"Aplinkosaugininkas" p. George Monbiot panašus į uolų kataliką, aktyviai viešai agituojantį už abortus ir eutanaziją. Sukritikavęs vieno žmogaus veiklą (kurio skaitytojai veikiausiai negirdėję), tuo pačiu apdrabstė purvais visą aplinkosauginį judėjimą. Apgailėtinas paskvilis.

Už p. Monbiote daug rimtesnis energetikos ekspertas p. Saulius Kutas, dar būdamas Lietuvos Valstybinės atominės saugos inspekcijos (VATESI) viršininku, viename viešame renginyje paklaustas kaip reikės tvarkyti Ignalinos AE radioaktyvias atliekas, atsakė, kad tuo pasirūpins jas paveldėję vaikai ir anūkai. Nes šiuo metu pasaulis neturi jokios patikimos radioaktyvių atliekų tvarkymo ir laidojimo technologijos, nėra nei vieno galutinio panaudoto radioaktyvaus kuro palaidojimo kapinyno. Bandymai ir tyrimai tęsiasi virš 30 metų, tam išleisti milijardai dolerių, bet kol kas nieko patikimo nesukurta. Ignalinos AE "prigamino" ~2500 tonų pavojingų radioaktyvių atliekų, kurios bus laikomos šalia AE aikštelėje konteineriuose iki 50 metų (nes neaišku ką toliau su jomis daryti). Per Ignalinos AE darbą radioaktyvių atliekų tvarkymui ir elektrinės uždarymui buvo surinkta tik labai maža dalis reikalingos sumos. Jei tam nebūtų skirta tarptautinė parama ankstyvo uždarymo atveju, reikalingą sumą reikėtų surinkti bet kuriuo atveju, įskaičiuojant į elektros kainą ir elektros savikaina būtų smarkiai išaugusi Lietuvos vartotojams. Dar neaišku, ar tie renkami pinigai nebūtų prapuolę kokiame nors "snore" (kaip "sudegė" Ignalinos AE 86 mln. Lt. indėlis "Snore") ar kitaip netinkamai panaudoti. Todėl dabar Lietuvos ir Europos mokesčių mokėtojai turės sumokėti už "pigią" Ignalinos elektrą ir jos uždarymą.

Nauja Visagino AE pagal projektą prigamintų dar ~3500 t pavojingų radioaktyvių atliekų. Planuojamos Visagino AE poveikio aplinkai vertinime nenagrinėtas ir neišspręstas radioaktyvių atliekų tvarkymo klausimas. Šiandien niekas negali garantuoti, kad bus sukurtos atliekų saugaus sutvarkymo technologijos, kad bus surinkta reikiamos lėšos ir kad Visagino elektrinės savininkai jas galės nupirkti ir įdiegti. Kurie tai šiandien žada, po 30-40 metų bus mirę arba senai neatsakingi už savo veiksmus. Protingi tėvai ir protingos valstybės savo vaikams ir būsimoms kartoms palieka turtą, kraitį, geresnes perspektyvas, o ne pavojingas radioaktyvias atliekas, kurių sutvarkymui dar nėra sprendimų, ir jie kainuos, matyt, labai brangiai (jei išvis bus sukurti).

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.