Nuo lapkričio 15 iki gruodžio 2 dienos VDU Menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53, Kaunas) meno mėgėjai galėjo išvysti jaunajai kūrėjų kartai atstovaujančios menininkės Židrijos Janušaitės tapybos darbų parodą „Laisvas erdvės žaismas“.

Kaune gyvenanti bei dirbanti kūrėja 2010 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Ž. Janušaitės darbai buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Berlyne (2010 m. personalinė paroda „Susitikimai“ Šv. Jadvygos ligoninės galerijoje) bei Varšuvoje (2010 m. grupinė paroda „Eastern Girls: Lithuania“ Lietuvių kultūros centre prie Lietuvos ambasados). Ši menininkė jau spėjo surengti devynias personalines parodas. Taip pat ji akyviai dalyvauja grupinėse parodose bei organizacinėje veikloje.

Šalia tapybos dailininkė užsiima dar viena menine veikla – žemės menu. Šis meno judėjimas atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žemės mene kraštovaizdis ir meno kūrinys yra neatskiriamai susiję. Kūrybos procese naudojamos tokios natūralios medžiagos kaip dirvožemis bei uolienos, taip pat ir organinės kilmės objektai: rąstai, šakos, lapai ir pan. Be to, šioje meninėje srityje gali būti pasirenkami ir betonas, metalas, asfaltas ar mineraliniai pigmentai. Tokių specifinių darbų galite išvysti atvirose, dažnai nuo miestų nutolusiose erdvėse.

Su šio pobūdžio menine kūryba Ž. Janušaitei teko dalyvauti žemės ir aplinkos meno parodoje „Išlikimas“, kuri vyko Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnuose. Parodoje pateiktas menininkės darbas buvo priskiriamas prie konceptualios tradicijos bei susilaukė teigiamų įvertinimų. Minimaliomis priemonėmis kūrinyje „Kelias“ Ž. Janušaitei pavyko jautriai bei įtaigiai perteikti meno santykį su gamta.  

Pati menininkė akcentuoja, kad tiek tapyboje, tiek naujųjų medijų, žemės mene ar performanse jai svarbiausias yra žiūrovo dalyvavimas. Taigi dailininkės kūrybos esmė yra jos kūrinių santykis su stebėtoju. Ž. Janušaitė savo darbuose minimaliomis raiškos priemonėmis puikiai sumodeliuoja bei perteikia erdvę. Abstraktumas, daugiasluoksniškumas, temos ir spalvos konceptualumas dominuoja šios menininkės kūryboje.

„Laisvas erdvės žaismas“ – pats parodos pavadinimas nurodo nuoširdų menininkės požiūrį į kūrybą bei žiūrovą. Darbuose vyrauja laisva koncepcija, tapymo technika ekspresyvi, ir tai suteikia stebėtojui galimybę įsitraukti į neapibrėžiamos erdvės paieškas. Be to, parodos anotacijos pabaigoje pateikiami dailininkės tikslai, kuriuose teigiama, kad prasmės ieškojimas, eksponuojamuose kūriniuose, nėra jos siekiamybė. Svarbiausia – patirti, pajausti laisvą erdvės žaismą.

Šioje parodoje buvo eksponuojami aštuoni ant drobės atlikti kūriniai. Visi jie skirtingų matmenų, tačiau keli iš jų išsiskyrė kaip mažesnio formato darbai. Pastarieji yra ryškesni, jų kopozicijose perteikiamos juodos spalvos detalių modeliuotės, kurios kontrastuodamos su blankesniu fonu suteikia paveikslams daugiau statiškumo. Kitų, kur kas didesnių matmenų formatuose susipynęs pilkšvas koloritas tarsi susilieja su erdve ir formuoja kiekvienam žiūrovui individualiai suprantamą koncepciją. Toks ekspozicijos modeliavimas atitinkamai pabrėžė bei perteikė pačioje parodos anotacijoje išreikštą kintamumo, nepastovumo idėją. Kiekviename kūrinyje regis atsikartoja ta pati modeliuotė ar mintis, tačiau patys darbai yra kaip atskiri, skirtingi, neapibrėžiamos erdvės atspindžiai.

Anotacijos pradžioje buvo pateikiami konkretūs faktai apie atomą: „99 % atomo yra tuščia erdvė. Lieka 1% protonams, neutronams ir elektronams, kuriuos sudaro sunkiai atrandamos subatominės dalelės”. Iš esmės ši informacija iliustratyviai nukreipė į neapibrėžiamos erdvės pajautimo paieškas, kurios ir buvo iškeliamos kaip parodos meninė idėja. Darbuose vyraujantis kintantis abstraktumas, laisvumas leido žiūrovui atsiriboti nuo įtempto kasdieninio gyvenimo ir pasinerti į nuolat kintančios erdvės paieškas.

Darbuose naudojamas koloritas nėra aktyvus. Laisvi, neapibrėžti potėpiai, pasteliniai pilkšvi atspalviai tarsi susilieja su aplinka ir suteikia piešiniams dar daugiau neutralumo. Pati menininkė teigia, kad pilkas koloritas pasirinktas sąmoningai. Pilkuose atspalviuose telpa visos spalvos, nors betapant apie spalvas ji negalvojo.

Parodoje eksponuojami kūriniai buvo pradėti tapyti ankstyvą pavasarį, kai pati gamta, miestas buvo persmelkti skirtingų atspalvių pilkų tonų. Be jokios abejonės, tai padarė įtaką kūrybai, pasirenkant plastines raiškos priemones. Pati dailininkė teigia, kad tai nėra miesto peizažo atkartojimas. Visi išvardyti aspektai buvo tik pirminis impulsas kūrybai. Paveikslai susideda iš daugybės sluoksnių, kurie, menininkės teigimu, yra modeliuojami sąlygojant jausmams, mintims, būsenoms bei pastebėjimams.

Ž. Janušaitės darbuose, kuriuos galėjote pamatyti parodoje „Laisvas erdvės žaismas“, remiamasi formos ir tuštumos idėja. Tai suteikia galimybę kiekvienam individualiai kūriniuose atrasti kažką naujo bei savito. Ekspozicijoje deklaruotas tuščios erdvės ir joje nuolat vykstančių veiksmo bei kitimo ryšys parodos lankytojams leido atsiriboti nuo aplinkos ir pasinerti į laisvas erdvės pajautimo paieškas.