2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Vengti Baltijos jūrą teršiančių fosfatų padės atnaujintas reglamentas

2011-12-14
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
Skalbiniai

EPA nuotrauka

Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl reglamento, kuris nuo 2013 m. turėtų riboti fosfatų naudojimą plovikliuose, o nuo 2015 m. – šis ribojimas įsigalios ir indaplovėse naudojamiems produktams.

Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, tai labai svarbi žinia Baltijos jūrai, kurios vandenys stipriai kenčia nuo taršos fosforo junginiais, sukeliančiais dumblėjimą.

„Nors jūros taršos fosforo junginiais ir Lietuvos rinkai tiekiamų ploviklių tiesiogines sąsajas ne vienerius metus kėlė tiek gamtosaugininkai, tiek nevyriausybinės organizacijos, deja, tenka pripažinti, kad mūsų šalies politikams savo iniciatyva nepakako ryžto šią problemą spręsti, kaip tai padarė ne viena Baltijos jūros regiono valstybė“, – primena europarlamentarė.

R. Morkūnaitės teigimu, įprastų skalbimo priemonių bei indų plovimo skysčių sudėtyje paprastai yra 30-40 proc. fosfatų, kurie sudaro pusę visų namų ūkio chemikalų, patenkančių į mūsų jūrą.

„Tad per metus į Baltiją suplaukia apie 16 tūkstančių tonų fosforo. Kai kurios ES valstybės jau dabar riboja fosfatų naudojimą, tačiau maksimalios ES valstybėse leidžiamos normos gerokai skiriasi“, – pasakoja R. Morkūnaitė. 

Europos Parlamento Aplinkosaugos komitete dirbanti R. Morkūnaitė sako, kad lyginant su valstybėmis, kurių rinkose plovikliai su fosfatais ribojami, lietuviai yra beveik „pirmūnai“ – kiekvienas iš mūsų per metus sunaudojame daugiau nei 300 g fosforo, kai tuo tarpu vokiečiai – visiškai nesunaudoja, o kaimynai suomiai – beveik keturis kartus mažiau.

Anot europarlamentarės, iki šiol valstybėse, kuriose nebuvo reglamentuotas fosfatų naudojimas, teliko kliautis tik gera buitinės chemijos gamintojų valia bei vartotojų sąmoningumu, tačiau įsigaliojus naujajam reglamentui rinkoje turės išnykti buitiniai skalbinių plovikliai, kuriuose vieno skalbimo metu fosforo kiekis viršys pusę gramo.

R. Morkūnaitė po balsavimo taip pat akcentavo, kad šis sprendimas duos dar daugiau naudos, jei bus siekiama lygiagrečiai tobulinti nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius, nes tik derindami šias dvi priemones galime tikėtis, kad sumažinsime eutrofinių arba galinčių tokiomis tapti vandens zonų plotus.

Visoje ES taikomu reglamentu šiandien EP patvirtinta pozicija taps tada, kai jai pritars ir Europos Sąjungos Taryba. Šis procesas gali užtrukti apie metus.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.