Antradienį buvo išplatinta informacija, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisas, kuriomis atšauktas nuoseklus alkoholio reklamos draudimas nuo 2012 metų. Tiesą pasakius, labiausiai nustebino ne pats Prezidentės sprendimas, bet tai, jog, kaip teigiama, pranešime, pataisos pasirašytos dar praėjusią savaitę, tačiau apie tai viešai neskelbtą, bet ramiai stebėta, kaip Seime buvo renkami parlamentarų parašai, kaip per dvi dienas daugiau nei 300 nevyriausybinių organizacijų pasirašė kreipimąsi į Prezidentę, kuriame ji raginama vetuoti girtuoklystę skatinančias pataisas.

Lakoniškame Prezidentės patarėjos paaiškinime neatrasime argumentų, kodėl buvo delsta viešai paskelbti apie jos apsisprendimą. Apsiribota teiginiu, kad Lietuvoje apribojimai alkoholio pramonei esą pakankami ir reikia ieškoti kitų būdų, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Tiesa, Prezidentės vardu buvo pažadėta ieškoti būdų, kaip mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, ypač nepilnamečiams.

Kitaip sakant, Prezidentė tarsi sutinka, kad tai, jog esame viena iš labiausiai girtaujančių valstybių pasaulyje, yra problema, tačiau, nepaisydama to, nestabdo pastangų griauti užkardas girtuoklystės reklamai.

Na, o kalbos apie tai, kad esą yra veiksmingesnių alkoholio vartojimo mažinimo priemonių, primena situaciją, kai, kilus gaisrui ir bandant ant ugnies pilti vandenį kibirais, atsiranda gudruolių, kurie ne tik neskuba kovoti su ugnimi, bet kritikuoja kitus, esą yra ir kitų būdų gaisrą užgesinti, ne tokių varginančių, ir dar žada, kad pasirūpins, jog degtukai parduotuvėse būtų dedami į aukštesnę lentyną.

Niekas neabejoja, kad vien pašalindami alkoholio reklamą iš viešosios erdvės, girtuoklystės problemos neišspręsime. Tačiau yra daugybė mokslinių tyrimų, solidžių studijų, kurios įrodo, jog reklama turi įtakos girtuoklystei. Taip pat apmaudu, jog ir toliau platinamas melas apie tai, kad alkoholio industrija, tarsi mitologinis aitvaras, papildo biudžetą. Deja, bet kiekvienas iš parduoto alkoholio į biudžetą gautas litas netrukus virsta bent trim ar penkiais, kuriuos tenka išleisti, tvarkantis su alkoholio vartojimo sukeltais padariniais. Ar neprimena iš alkoholio pardavimų svajojanti pralobti valstybė alkoholiko, kuris parduoda iš namų išneštą televizorių ir minutę jaučiasi praturtėjęs, kol visus gautus pinigus vėl neprageria ir pradeda ieškoti dar

Beje, netrukus į žinią apie Prezidentės apsisprendimą sureagavo ir parlamentarai, plenariniame posėdyje atmetę siūlymus didinti legalų alkoholio įsigijimo amžių iki 21 metų, steigti specializuotas alkoholio parduotuves ir drausti paslėptą reklamą – kitaip sakant, atmetė priemones, skirtas mažinti alkoholio prieinamumą. Beje, ir vėl skambėjo teiginys, kad esą turime ieškoti kitų girtuoklystę mažinimo priemonių.

Iš tiesų kam parlamentarams kovoti su girtuoklyste, jei ir Prezidentė, aistringai metiniame pranešime žadėjusi duoti atkirtį alkoholio industrijos atstovų pastangoms paveikti parlamentarus, šiai industrijai padovanojo geriausią Kalėdų dovaną – savo parašą. 

Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Dalia Grybauskaitė šįsyk paneigė teiginius, jog labai jautriai reaguoja į visuomenės pritarimą ar nepritarimą savo sprendimams ir stengiasi nežengti nepopuliarių žingsnių. Neabejoju, kad parašas po nuoseklų alkoholio reklamos draudimą atšaukiančiomis pataisomis, populiarumo Prezidentei tikrai nepridės, Galbūt ją pagirs iš alkoholio industrijos malonės gyvenančių žiniasklaidos priemonių atstovai, tačiau jų pagyros ar keiksmai vis mažiau veikia didžiosios visuomenės daugumos nuomonę.

Dar pavasarį alkoholio reklamos gynėjai Seime neabejojo savo lengva sėkme ir šaipėsi iš jų iniciatyvai pasipriešinusių visuomenininkų, esą tai tėra saujelė radikalų. Jie buvo įsitikinę, kad turi galingą žiniasklaidos užnugarį ir netrukus įteigs visuomenei,  ką nori. Tačiau pasipriešinimas girtuoklystę skatinantiems įstatymams tik didėjo, ir rudenį alkoholio industrijos bičiulių Seime gerokai sumažėjo. Kilo net tam tikra panika, politikams pradėjus suvokti, jog jų palankumo alkoholio reklamai paskelbimas potencialiems rinkėjams per kitų metų rinkimų gali turėti daugiau įtakos, nei kurios nors žiniasklaidos priemonės prielankumas. Galutinio  balsavimo dėl įstatymų pataisų data buvo vis atidėliojama, o galiausiai netgi perkelta iš popietinio į rytinį posėdį, viliantis, kad pavyks „prasisukti“, išvengiant visuomenininkų protestų.

Ką gi, bent jau turėjome progą įsitikinti, kas yra kas ir kokiomis vertybėmis grindžia savo sprendimus Seime. Tai nėra mažai, žinant, kiek nedaug laiko liko iki kitų Seimo rinkimų. Tauta turi pažinoti savo herojus ir spręsti apie juos ne pagal tai, ką jie žada, bet kaip sugeba tesėti pažadus.