2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Kauno tikintiesiems – tvarkoma Šv. Jurgio kankinio bažnyčia

2011-12-19
Rubrikose: Religija » Šv. Pranciškus ir pasaulis  Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 
Šv. Jurgio bažnyčia Kaune

Algirdo Darongausko nuotrauka

Po Nepriklausomybės atgavimo savo veiklą Lietuvoje atnaujinę pranciškonų vienuoliai ėmėsi ir kažkada jiems priklausiusių ir sugrįžusių šventovių atkūrimo. Dabar tikintieji galės džiaugtis ir pradėta tvarkyti Kauno Bernardinų vienuolyno Šv. Jurgio kankinio bažnyčia.

Įrengti ir nakvynės namai

Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių Kauno Bernardinų vienuolyno ir Kauno miesto savivaldybės įkurta viešoji įstaiga „Domus Pacis“ baigė įgyvendinti projektą „Kauno Bernardinų vienuolyno Šv. Jurgio kankinio bažnyčios pastatų komplekso sutvarkymas“. Šiam projektui pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai” priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto buvo skirta 7 852 640 Lt.

Iki rekonstrukcijos šis reikšmingas Kauno senamiesčio architektūrinis objektas ir viena įspūdingiausdų šalies bažnyčių buvo itin prastos būklės ir nepritaikyta praktiškai jokiai veiklai. Tačiau dabar Kaunas gali pagrįstai didžiuotis atgaivintu bene svarbiausiu istoriniu miesto pastatu.

Sovietmečiu Šv. Jurgio kankinio bažnyčią buvo ištikęs toks pat likimas, kaip ir daugelį šalies bažnyčių – šventovė buvo paversta paprasčiausiu sandėliu. Šiandien į pamaldas šioje bažnyčioje vėl buriasi minios tikinčiųjų, o vienuolyno palėpėje ir dalyje trečiojo aukšto įrengti piligrimų nakvynės namai, ir konferencijų salė svetingai laukia Lietuvos ir užsienio piligrimų bei turistų, kurie Kaune gali pradėti kelionę po Lietuvą Bernardinų takais.

Iškilo istoriniai kryžiai

Vykdant rekonstrukciją buvo pakeistos bažnyčios ir vienuolyno stogų dangos, tvarkytos kai kurios išorinės sienos, atkurti istorinio dekoro elementai, o į savo vietą ant Šv. Jurgio kankinio bažnyčios stogo grįžo du atkurti lietuvių liaudies meistrų dirbti kryžiai, kurie buvo apgadinti per karą. Jie itin nudžiugino restauratorius, nes panašių dirbinių nėra išlikę daug.

Tačiau dar didesnės staigmenos darbininkų ir archeologų laukė Kauno Bernardinų vienuolyno teritorijoje. Vykdant archeologinius vienuolyno tyrinėjimus rastas XIV a. kultūrinio sluoksnio fragmentas, keramikos šukių, o vienuolyno kieme buvo aptikti poros dešimčių žmonių kapai. Spėjama, kad šioje vietoje galėjo būti laidojami žinomi ir nusipelnę to meto miestiečiai.

Vienuolyne darbininkų laukė ir daugiau staigmenų. Pavyzdžiui, pradėjus tvarkyti grindis buvo aptiktas XV a. menančios krosnies fragmentas.

Prisilietimas prie praeities

Vienuolyno ir bažnyčios sutvarkymo projekto vadovė architektė Asta Prikockienė pasakojo, kad darbas šiame nuostabiame architektūros objekte jai buvo neįkainojama dovana.

„Dirbti su kultūros paveldo objektais kiekvienam architektui yra nuostabi patirtis. Ir ne tik profesinė, bet ir gyvenimiška. Juk, prisiliesdamas prie kultūros paveldo, tam tikra prasme tu prisilieti ir prie tų žmonių, kurie gyveno prieš penkis šimtus metų. Dabar projektuodami pastatus mes dažniausiai žvelgiame šiandienos akimis. Bet verta susimąstyti ir apie tai, kad galbūt šie pastatai stovės ir po kelių šimtmečių. Ką jie ateities kartoms papasakos apie mus?“ – svarstė architektė.

Pasak A. Prikockienės, užsimojus atkurti Kauno Bernardinų vienuolyną ir Šv. Jurgio kankinio bažnyčią, pati sunkiausia kelio pradžia, nes parengti techninį projektą reikėjo vos per kelis mėnesius.

„Tai buvo košmariškas darbas, – prisiminė projekto vadovė. – O paskui jau lengviau. Kai žinai, ką ir kodėl darai, tai viskas ir vyksta sklandžiai. Tiesa, man gal buvo lengviau, nes šiuo architektūros ansambliu domėjausi ir jame po truputį dirbau trisdešimt metų, todėl pažinojau kiekvieną vienuolyno ir bažnyčios kertelę.“

Anot A. Prikockienės, nors įrengus nakvynės namus ir konferencijų salę vienuolyno patalpos buvo pritaikytos rekreaciniams ir turistiniams tikslams, čia išlikęs kultūros paveldas dėl to nenukentėjo.

„Siekėme visus viduje atrastus ir atkurtus „perliukus“ eksponuoti taip, kad su jais susipažintų ir nakvynės namų svečiai, kad apsilankymas Kauno Bernardinų vienuolyne jiems taptų ir istorijos, kultūros pamoka, ir atradimų metu.“

Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras brolis kunigas Astijus Kungys OFM pabrėžė, kad ES regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos parama šiam projektui gauta pačiu laiku, nes stogai, lubos, kai kurios konstrukcijos buvo jau visai sunykusios, tad atlikti darbai tikrai išgelbėjo šį visų mūsų kultūros paminklą, įkvėpė jam naują gyvybę.

VšĮ „Domus pacis“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Vyskupas Mindaugas Sabutis

Nors gal norėtume efektingo ir įspūdingo Dvasios pasireiškimo mūsų gyvenime, žinome, kad šios didžios Dovanos Bažnyčiai veikimas dažniausiai pasireiškia tyloje ir ramybėje. Kiekvienas krikščionis yra Sekminių liudininkas ir dalyvis.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Profesorius Marco Rossi

Krikščionio gyvenime vaizdas yra viena iš raiškos formų, tačiau jos neužtenka. Reikalinga patirtis. Gana dažnai iškyla būtent ši grėsmė, kad turime raiškos formas, už kurių nėra visiškai nieko.