Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį surengė paramos akciją popiežiaus Jono Pauliaus II koplytėlei Kryžių kalne išsaugoti. Renginyje buvo išreikšta parama architekto Algimanto Juknos iniciatyvai saugoti šį svarbų objektą, raginama aukoti į iniciatyvių parapijiečių atidarytą Jono Pauliaus II koplytėlės gelbėjimo sąskaitą.

Koplytėlė šių metų lapkritį buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi išsakė Katalikų Bažnyčios paramą šiai iniciatyvai, tačiau atkreipė dėmesį į būtinybę išsaugoti Kryžių kalno krikščioniškąją tapatybę.

Jonui Pauliui II apsilankymas Kryžių kalne „buvo viena svarbiausių vizito 1993-iaisiais Lietuvoje akimirkų“, – sakė nuncijus. Popiežius čia aukojo Mišias ir pats dovanojo kryžių Lietuvai. Kryžius lietuviams per visus sunkius istorijos vingius simbolizavo „meilės pergalę prieš neapykantą, gyvybės prieš mirtį“. Tad kryžių kalnas liudija lietuvių tikėjimą, jog „galima įveikti sunkiausius iššūkius“.

Vatikano pasiuntinys Lietuvai išreiškė Katalikų Bažnyčios susirūpinimą ne vien Jono Pauliaus II altoriaus – koplytėlės atstatymu. „Dar svarbiau, – sakė jis – saugoti ir stiprinti kryžių Kalno krikščioniškąją tapatybę“. Svarbu pabėžti tą krikščioniškąją žinią, kurią neša Kryžių kalnas ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, sakė arkivyskupas Bonazzi.

Jono Pauliaus II pageidavimu šalia Kryžių kalno įsikūrusiame vienuolyne gyvenantis pranciškonas Ramūnas Mizgiris OFM atkreipė dėmesį į faktą, jog šiuo metu Kryžių kalną administruoja Šiaulių miesto savivaldybė. Jos rūpesčiu įrengtas apšvietimas, privažiavimas, nupjaunama žolė ir pan. Tačiau pastebima tendencija, kad Kryžių kalnas tampa dar vienu turizmo centru, užuot buvęs šventove po atviru dangumi.

Kaip Bernardinai.lt sakė br. R. Mizgiris, „įsibėgėjant visuomenės sekuliarizacijai, kyla būtinybė atidžiau prižiūrėti tai, kas vyksta Kryžių kalne“. Pasitaiko ne tik prasto skonio objektų, bet net ir nekrikščioniškų relikvijų ar simbolių, kurie prieštarauja tikėjimui ir šios vietos dvasiai. Reikalinga institucija, kuri galėtų atidžiau prižiūrėti šią vietą, teigia pranciškonas.

Nuncijus L. Bonazzi Bernardinai.lt išsakė rimtą susirūpinimą dėl to, kad Kryžių kalne nevykdoma jokia rimta sielovada: „Būtina sielovada, būtina galimybė nustatyti taisykles, kurių būtų laikomasi šioje vietoje, kurios tapatybė kyla iš tikėjimo, iš pagarbos kryžiui. Apsilankymas Kryžių kalne turėtų būti įkvėptas tikėjimo.“

Bažnyčia, be jokios abejonės, turi turėti daugiau atsakomybės šiuo klausimu. „Bažnyčios vadovybė galėtų įpareigoti pranciškonus rūpintis sielovada Kryžių kalne. Mano asmenine nuomone, – sakė Šventojo Sosto atstovas – pranciškonai būdami šioje vietoje, geriausiai galėtų užtikrinti šį patarnavimą.“

A. Ažubalis: „Neužmirškime Jono Pauliaus II žinios lietuviams ir lenkams - siekti sutarimo“

Užsienio reikalų ministerijoje gruodžio 19 dieną vykusiame popiežiaus Jono Pauliaus II atminimo įamžinimui skirtų iniciatyvų pristatymo renginyje užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis priminė ganytojo mokymą tarpusavio sutarimo siekti įsiklausant vieniems į kitus ir ieškant kompromisų.

Nuncijus L. Bonazzi, ministras A. Ažubalis, istorikas V. Sirutavičius

Ministerijoje pristatyta paramos akcija, skirta Jono Pauliaus II koplytėlei Kryžių kalne išsaugoti, ir leidinys „Brangūs Broliai ir Seserys...“, pasakojantis apie popiežiaus kelionę Lietuvoje ir jo žinią lietuviams ir lenkams.

Lietuvių, anglų ir Jono Pauliaus II gimtąja lenkų kalba išleista knygelė, pasak ministro, yra aktuali ir reikalinga, nes „kalba apie didelius ir mūsų žmones vienijančius dalykus“.

„Apie tai, kad vienintelis kelias į susikalbėjimą yra mokytis išgirsti. Ir kad tikra pergalė yra ne ką nors nugalėti, o ieškoti ir rasti kompromisą“, - leidinio svarbą pabrėžė A. Ažubalis.

Jonas Paulius II po sovietų okupacijos atsigaunančioje Lietuvoje lankėsi 1993 m. rugsėjo mėnesį.

„Šiuo žingsniu popiežius, kurį žinome kaip vieną pagrindinių atgimstančios Rytų ir Vidurio Europos užtarėjų pasaulyje, parodė išskirtinį dėmesį mūsų valstybei ir suteikė visuomenei drąsos permainoms, pasitikėjimo šalia esančiais ir solidarumo“, - sakė ministras.

Parengė S. Žiugždaitė