2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Restauratorių premijos laureatė – magistrantė R. Kalvaitytė

2011-12-19
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas  Kultūra » Informacija 
Renata Kalvaitytė – restauratorių Kaminskų premijos laureatė

Gruodžio 17 d. moderniame sostinės verslo centre „GreenHall“ vyko prieš metus mirusio architekto-restauratoriaus Romualdo Vytauto Kaminsko atminimui skirtas minėjimas ir jo šeimos vardo premijos įteikimas. Restauratorių R. V. Kaminsko ir Mildos Kaminskienės įsteigtos premijos pirmąja laureate tapo interjero restauratorė Renata Kalvaitytė.

1985 m. Alytuje gimusi R. Kalvaitytė studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), o pagal Erasmus mainų programą – Suomijos Lahti taikomųjų mokslų universitete interjero architektūrą ir grafinį dizainą. Dirbo kaip architektūros ir interjero projektuotoja, bet vėliau pasuko į paveldosaugą.

Restauratorių Kaminskų premijos laureatė R. Kalvaitytė šiuo metu yra VDA interjero restauravimo II kurso magistrantė. Jos teorinis darbas – „Lietuvos renesanso architektūros bažnyčios ir jų restauracija“. Laureatės praktinis darbas – Vilniaus šv. Stepono bažnyčios interjero restauravimo ir atkūrimo projektas (vadovas prof. Jonas Glemža).

Dabartiniame sostinės stoties rajone stovintis Rokitų vienuolynas ir šv. Stepono bažnyčia buvo vieni pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių statinių 1600 m. Statybų iniciatoriumi buvo jėzuitas Simonas Visockis. Tuo metu šiame priemiestyje buvo laidojamos maro aukos.

 

Jau 1604 m. šioje bažnyčioje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės, nuo jos prasidėjo iškilminga eisena su šventojo karalaičio karūna Vilniaus katedros link.

Rokitams pasitraukus, bažnyčia ir vienuolynas atiteko vienuolėms marijavitėms, globojusioms apsikrikštijusias žydes, čia veikė neturtingų mergaičių mokykla. Per 1794 m. sukilimą, rusams apšaudant miestą, bažnyčia buvo apgriauta. Pastatas suremontuotas 1806 m. pagal architekto Pietro de Rossio projektą.

Per Vilnių pravažiuojantis caras Povilas I šv. Stepono bažnyčiai padovanojo 3000 sidabro rublių, už kuriuos buvo pastatytas naujas mūrinis vienuolynas, pastatai našlaitėms ir varpinė prie kapinių. 1863 m. rusų valdžiai iškėlus vienuoles, bažnyčios pastatas iki 1914 m. buvo naudojamas kaip kalėjimas.

Šiuo metu, restauruojant šv. Stepono bažnyčią ir pašalinus 300 kvadratinių metrų viršutinio tinko sluoksnio, atidengti sfragitiniai ornamentai. Buvo atrastas ir sovietinių laikų šokiruojantis grindinys, suklotas iš sudaužytų antkapinių akmenų.

Parengė Vaidotas Žukas

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Gendrutis Morkūnas "Puodukas kefyro ant palangės" viršelis

Paskutinėmis gyvenimo dienomis Gendručio Morkūno rašyta biografinė apysaka „Puodukas kefyro ant palangės“ – tai subtilus pasakojimas apie ligą ir jos prisijaukinimą...