„Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys. Sudarė ir parengė Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2011. – 492 p.

Įminta „Auszros“ archyvo mįslė. O ji tokia: Bitėnai – buvo žinomi kaip paskutinė Martyno Jankaus sukauptos „Auszros“ (1883–1886) archyvinės medžiagos vieta. Nuo 1944 m., kai M. Jankus pasitraukė į užsienį, archyvo likimą gaubė paslaptis. Paslaptį atskleidė atsitiktinis atvejis – gaisras viename Kauno name. Gesinant gaisrą iš palėpės pabiro seni sutrūniję popieriai. Tai ir buvo Martyno Jankaus rinkinys. Tik išmanaus gesintojo dėka tas rinkinys pakliuvo į Vilniaus universiteto profesoriaus Domo Kauno rankas. Profesorius rinkinį padovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai.

Šiandien jau turime knygą, kurią parengė ir sudarė prof. Domas Kaunas ir patyrusi bibliografė Audronė Matijošienė. Martyno Jankaus rinkinio istorija plačiai aptarta knygos pradžioje išspausdintame Domo Kauno straipsnyje „Auszros“ archyvas ir jo likimas“. Į leidinį įtraukta visa radinio medžiaga: autoriniai ir nenustatytų autorių laiškai, laiškų nuobiros, M. Jankaus deportacijos į Rusiją 1915 m. dienoraštis ir kiti dokumentai. Sudarytojai laikėsi autentiškos rašybos; techninės galimybės leido surasti raides ir įvairius diakritinius ženklus, kurių nėra dabartinėje lietuvių kalboje. Tai pasitarnaus lietuvių kalbos istorijos tyrėjams.

Leidinyje – 57 autorių 183 laiškai, 6 nenustatytų autorių laiškai ir 9 laiškų nuotrupos. Geriausiai išlikę yra Stanislovo Dagilio, Mečislovo Davainio-Silvestraičio, Petro Vileišio laiškai. Dauguma laiškų aptrupėję, apdegę, sulieti ar kaip kitaip nukentėję, kurių tekstų paprasčiausiai nėra. Laiškų tekstai byloja apie XIX a. lietuvių tautinio susipratimo brandumą ir pirmojo periodinio leidinio „Auszra“ poveikį lietuvybės stiprinimui. Laiškai aprūpinti komentarais, kuriuose atsiskleidžia tekstuose minimi asmenvardžiai, vietovardžiai, tarmybės, santrumpos, knygų ir periodinių leidinių aprašai.

Martyno Jankaus dienoraštis – tai autentiškas dokumentas apie Mažosios Lietuvos lietuvininkų tremties sąlygas Sibire Pirmojo pasaulinio karo metu. Tai ne tik Jankų šeimos, bet ir daugelio lietuvininkų, o ypač moterų, tragiškos lemties dienoraštis.