Studiją parengę ekspertai sako, kad šalyje kryptingam mokslo populiarinimui reikia kurti specialią visuomeninę tarybą bei jos sprendimus įgyvendinsiantį centrą ir tik po to galima kalbėti apie modernaus mokslo muziejaus kūrimą.

"Mes diskutuodami ir mąstėme, kad, aišku, būtų nerealu paimti ir nutarti, kad steigiame Mokslo muziejų. Jis neatsirastų Lietuvoje per metus ar dvejus. Įsivaizduoju, kad Mokslo populiarinimo centro vienas iš strateginių tikslų turėtų būti sukūrimas prielaidų, kad ilgainiui būtų galima tokį Mokslo muziejų įsteigti. Kitu atveju kiltų tos pačios problemos, kaip su Valdovų rūmais arba Gugenheimu, ir jis taptų ilgainiui našta biudžetui", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė vienas iš studijos autorių Lietuvos katalikų mokslo akademijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Darius Baronas.

"Mes esame vieni iš nedaugelio, kurie tokio muziejaus neturi. Ir tai turėtų būti iš esmės naujas, modernus muziejus, o ne transformacija galbūt Energetikos muziejaus ar ko kito. Tai turi būti iš tikrųjų ir architektūriškai, ir funkciškai visai kita kokybė", - vizija dalijosi Lietuvos mokslų akademijos ekspertų grupės koordinatorius Rolandas Maskoliūnas.

Studijoje primenama, kad tokio muziejaus steigimo Vilniuje idėja prieš keletą metų jau buvo iškelta. Pažymima, kad geriausias sprendimas būtų "modernus ir interaktyvus Mokslo muziejus, pastatytas strategiškai patogioje vietoje (pavyzdžiui, Kaune), kad jis būtų pasiekiamas visos šalies gyventojams".

Mokslų akademijoje pristatydami už Europos Sąjungos (ES) lėšas parengtą studiją apie mokslo populiarinimo Lietuvoje sistemą ekspertai pabrėžė, kad šiuo metu tokiai veiklai trūksta tęstinumo, koordinavimo.

"Tiesiog mums trūksta tų infrastruktūros komponentų ir mums trūksta to gal ne kontroliuojančio ar valdančio, bet koordinuojančio ir šiek tiek susisteminančio organo, kuris suvienytų, suburtų žmones, kurie kažką daro populiarindami mokslą. Tas pats planetariumas, pavyzdžiui, galbūt surastų įvairesnių formų - tai yra būdas ten pritraukti kitus žmones, kurie domisi ne tik astronomija ir susieti jį su kitais projektais. Tai čia populiariai sakant būtų kažkas kaip "Facebook", bet stabiliau", - sakė R.Maskoliūnas.

Spaudos konferencijoje pažymėta, kad lėšas mokslui populiarinti būtina naudoti kryptingai - tam esą pasitarnautų naujos tarybos sukūrimas. Joje, be kitų, esą turėtų diskutuoti Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Kultūros minsiterijų atstovai.

Ekspertų parengtoje studijoje taip pat siūloma steigti specializuotą interneto svetainė, kur būtų pateikiama informacija apie vykstančius renginius, mokslo naujoves, mokslo populiarinimo literatūrą, pagrindines Lietuvos mokslo kryptis ir įstaigas. Iki šiol vykdyta mokslo populiarinimas Lietuvoje ekspertų apibūdinamas kaip chaotiškas.

Klausiami, kaip parengta studija bus įgyvendinama praktikoje, ekspertai sakė manantys, kad ją Lietuvos mokslų akademija ją greičiausiai turėtų atiduoti į politikų rankas.