Aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Taip pat KT nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

KT išnagrinėtoje byloje dėl aukštojo mokslo sistemos sujungti du prašymai: dėl kai kurių 2009 metų pavasarį priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kreipėsi grupė reformai prieštaravusių Seimo narių bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs skundą dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymo, kuriuo patvirtinta geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo tvarka.

Grupė Seimo narių abejojo, ar aukštųjų mokyklų valdymo organų formavimo tvarką keičiantis įstatymas nepažeidžia universitetų autonomijos, mokslo ir tyrinėjimo laisvės principų. Įvertinęs įstatymo nuostatas KT nutarė, kad universiteto valdymo pertvarka prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT, taip pat Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 metų gruodžio 31 dieną, nesibaigus jų kadencijai.

KT nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja šių mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą, įgyvendinamą per jai atstovaujančias valdymo institucijas.

"Tokia akademinės bendruomenės savivalda sietina su demokratiniais valdymo principais, kaip antai tiesioginis akademinės bendruomenės dalyvavimas ir lemiama jos įtaka formuojant didžiausius įgaliojimus turinčią aukštosios mokyklos valdymo instituciją, kitų aukštosios mokyklos institucijų, jų narių ir valdovų kadencijų skaičiaus ribojimas", - sakoma KT nutarime.

Nutarime pažymėta, kad, nustatydamas aukštųjų mokyklų valdymo ir organizacinę struktūrą, reguliuodamas jos pertvarką, Seimas "turėtų paisyti demokratinių valdymo principų ir nesudaryti prielaidų juos pažeisti".

KT teigimu, šių principų neatitinkantis teisinis reguliavimas galėtų sudaryti prielaidas valstybei nepagrįstai kištis į aukštųjų mokyklų valdymą ar paneigti aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą, taigi pažeisti Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojamą aukštųjų mokyklų autonomiją.

Vertindamas valdymo sistemos pertvarką Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad Konstitucijai neprieštarauja tai, kad valstybinės aukštosios mokyklos turi būti pertvarkytos į viešąsias įstaigas. Neprieštaraujančiomis pripažintos ir nuostatos dėl universiteto tipo aukštųjų mokyklų pavadinimų nustatymo, Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudarymo tvarkos, aukštųjų mokyklų personalui keliamų reikalavimų, teologijos licenciato laipsnio teikimo, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijų rengiant akademinės etikos kodeksą, studijų kainos.

Į KT kreipęsi parlamentarai taip pat abejojo, ar finansavimo tvarkos reguliavimas nesikerta su Konstitucijos nuostata, kuri gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduoja nemokamą mokslą.

Krepšelio bei studijų paskolų sistemą įvedusį Mokslo ir studijų įstatymą opozicijos atstovai daugiausiai kritikavo dėl nuostatos, jog studijos finansuojamos remiantis baigiamųjų egzaminų ir metinių pažymių vertinimais, o studentų rezultatai peržiūrimi tik po dvejų metų studijų. Pasak pareiškėjų, tai iškreipia Konstitucijos nuostatą dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams, nes finansavimą gauna ne gerai besimokantis studentas, o gerai mokęsis moksleivis.

Seimo 2009 metų pavasarį patvirtinta aukštojo mokslo reforma įvedė vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą - krepšelius, t.y. valstybės finansavimą, gauna geriausius rezultatus pasiekę abiturientai.

KT nusprendė, kad tokia finansavimo tvarka, kai mokymosi rezultatai, siekiant įvertinti, ar jie atitinka gero mokymosi kriterijus, vertinami ne po kiekvieno semestro, prieštarauja Konstitucijai. "Šios ir kai kurios kitos nuostatos pažeidžia konstitucinę gerai besimokančių piliečių teisę į nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose", - teigia KT.

Taip pat KT pabrėžė, kad šis nutarimas jokiu būdu nereiškia, kad juo remiantis gali būti kvestionuojami pagal Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą sudarytų valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo priimti sprendimai, taip pat svarbiausi sprendimai dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos misijai įgyvendinti bei sprendimai, susiję su rektoriaus skyrimu į pareigas.

Taip pat KT pabrėžia, kad paskelbus šį nutarimą įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos, taigi susidarys tam tikras teisinio reguliavimo, susijusio su valstybinių aukštųjų mokyklų valdymu, vakuumas.

"Įstatymų leidėjas privalo nedelsdamas užpildyti susidariusį teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Jeigu Seimui prireiktų daugiau laiko, jis turi įstatymu nustatyti laikiną teisinį reguliavimą, pagal kurį, atsižvelgiant į šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies aiškinimą, kitas Konstitucijos nuostatas, įstatymais būtų nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pagrindai", - teigia KT.