Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar aukštojo mokslo sistemą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

KT išnagrinėtoje byloje dėl aukštojo mokslo sistemos sujungti du prašymai: dėl kai kurių 2009 metų pavasarį priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kreipėsi grupė reformai prieštaravusių Seimo narių bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs skundą dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymo, kuriuo patvirtinta geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo tvarka.

Grupė Seimo narių abejoja, ar aukštųjų mokyklų valdymo organų formavimo tvarką keičiantis įstatymas nepažeidžia universitetų autonomijos, mokslo ir tyrinėjimo laisvės principų, taip pat kelia klausimą, ar esamas reguliavimas nesikerta su Konstitucijos nuostata, kuri gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduoja nemokamą mokslą.

Krepšelio bei studijų paskolų sistemą įvedusį Mokslo ir studijų įstatymą opozicijos atstovai daugiausiai kritikuoja dėl nuostatos, jog studijos finansuojamos remiantis baigiamųjų egzaminų ir metinių pažymių vertinimais, o studentų rezultatai peržiūrimi tik po dvejų metų studijų.

Pasak pareiškėjų, tai iškreipia Konstitucijos nuostatą dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams, nes finansavimą gauna ne gerai besimokantis studentas, o gerai mokęsis moksleivis.

Seimo 2009 metų pavasarį patvirtinta aukštojo mokslo reforma įvedė vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą - krepšelius, t.y. valstybės finansavimą, gauna geriausius rezultatus pasiekę abiturientai.

Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas gali rinktis mokamas studijas ir joms finansuoti imti paskolas, įstatyme taip pat numatyta, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus atgauti.

Įstatymas numato galimybę iš mokamos vietos pereiti į nemokamą, tačiau rotacija pagal mokymosi rezultatus vyksta tik po dvejų metų studijų, o valstybės finansavimą studentas praranda tik tuo atveju, jei jo vidurkis yra 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį.

Seimo 2009 metų pavasarį patvirtina aukštojo mokslo reforma įvedė vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą - krepšelius, t.y. valstybės finansavimą, gauna geriausius rezultatus pasiekę abiturientai.

Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas gali rinktis mokamas studijas ir joms finansuoti imti paskolas, įstatyme taip pat numatyta, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus atgauti.

Įstatymas numato galimybę iš mokamos vietos pereiti į nemokamą, tačiau rotacija pagal mokymosi rezultatus vyksta tik po dvejų metų studijų, o valstybės finansavimą studentas praranda tik tuo atveju, jei jo vidurkis yra 2 balais mažesnis už bendrą kurso vidurkį.