2011 m. 11-oji EBPO (angl. OECD) švietimo problemos analizė skirta imigrantų kilmės mokinių EBPO valstybių ir šalių partnerių mokyklose problemai. Ji aktuali, nes dėl įvairių priežasčių vykstančios migracijos žmonės apsigyvena vienoje ar kitoje šalyje. Siekiant išlaikyti socialinę sanglaudą, imigrantai turi gerai integruotis juos priėmusioje visuomenėje. Švietimas gali būti galingu veiksniu siekiant šio tikslo. Tuo tarpu tyrimų rezultatai rodo, kad daugelyje šalių imigrantų kilmės mokinių mokymosi rezultatai yra prastesni, negu vietinių mokinių; daug kur šis skirtumas yra didelis.

Pagal klausimynų, platintų su 2009 m. PISA vertinimu, duomenis nuo 2000 m. iki 2009 m. tyrime lygintose EBPO šalyse penkiolikmečių imigrantų kilmės mokinių (kurie patys gimė užsienyje ir kurių tėvai gimę užsienyje, taip pat tie, kurie gimė jau toje šalyje, tačiau jų tėvai yra gimę užsienyje) dalis visame besimokančiųjų skaičiuje vidutiniškai padidėjo 2 procentiniais punktais. Trylikoje EBPO valstybių ir šalių partnerių imigrantų kilmės mokiniai sudaro daugiau nei 5 proc. visų penkiolikmečių mokinių. Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose bei šalyse partnerėse Lichtenšteine ir Rusijos Federacijoje imigrantų kilmės mokinių skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo 5 proc. ir šie mokiniai sudaro nuo 8 iki 30 proc. viso šių šalių besimokančiųjų skaičiaus. Per tą patį laikotarpį Italijoje, Graikijoje ir Kanadoje imigrantų kilmės mokinių skaičius padidėjo nuo 3 iki 5 proc. Beveik 25 proc. Kanados mokinių yra imigrantų kilmės.

Kodėl šie skaičiai yra svarbūs švietimo politikoje? Todėl, kad 2000 m. ir 2009 m. atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog nors tą laikotarpį vietinių mokinių mokymosi rezultatai lenkia imigrantų kilmės mokinių mokymosi rezultatus beveik 40 balų, kai kuriose šalyse sugebėta tą atotrūkį žymiai sumažinti. Pavyzdžiui, Belgijoje ir Šveicarijoje skirtumas tarp imigrantų kilmės ir vietinių mokinių mokymosi rezultatų per dešimtmetį sumažėjo 40 balų, nors vietiniai mokiniai vis dar lenkia mokymosi rezultatais imigrantų kilmės mokinius 68 balais Belgijoje ir 48 balais Šveicarijoje. Šveicarija sugebėjo sumažinti mokymosi rezultatų skirtumą net ir didėjant imigrantų kilmės mokinių skaičiui. Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje ir šalyje partnerėje Lichtenšteine atotrūkis tarp šių dviejų mokinių grupių mokymosi rezultatų mažėja. Australijoje imigrantų kilmės mokinių mokymosi rezultatai yra geresni, negu vietinių mokinių. 2009 m. Kanadoje imigrantų kilmės mokiniai mokėsi taip pat gerai kaip ir vieniniai mokiniai, nors imigrantų kilmės mokinių dalis visame mokinių skaičiuje yra didelė ir vis auganti. Taigi, imigrantų kilmės mokinių dalis vis didėja, tačiau kai kuriose šalyse skirtumas tarp dviejų grupių mokinių mokymosi rezultatų mažėja.

Skirtumą tarp dviejų grupių mokinių mokymosi rezultatų paaiškinti remiantis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis galima tik iš dalies. Tačiau pastebėtos tendencijos leidžia suprasti, kad šalių vyriausybės ir mokyklos gali padėti imigrantų kilmės mokiniams įveikti kliūtis, susijusias su mokinių kilme. Dažnai imigrantų kilmės mokiniai gyvena nepalankiose socialinėse-ekonominėse sąlygose. EBPO šalyse vidutiniškai šių mokinių tėvai turi menkesnį išsilavinimą ir dirba mažiau prestižinį darbą, negu vietinių mokinių tėvai. Be to, imigrantų kilmės mokiniai turi mažiau galimybių nei vietiniai naudotis edukaciniais ir materialiniais ištekliais. Taigi, pavyzdžiui, jeigu atsižvelgiama į socialinę-ekonominę mokinių Liuksemburge padėtį, tuomet imigrantų kilmės mokinių ir vietinių mokinių mokymosi rezultatų skirtumas sumažėja nuo 52 iki 19 balų. Vidutiniškai EBPO šalyse lyginant panašias socialines-ekonomines sąlygas turinčių mokinių mokymosi rezultatus nežiūrint į tai, ar jie imigrantų kilmės, ar vietiniai, mokymosi rezultatų skirtumas sumažėja nuo 43 iki 27 balų. Tačiau tas faktas, kad skirtumas tarp mokymosi rezultatų prilyginamas gerokai daugiau nei pusei mokyklinių metų, net ir atsižvelgus į socialinę-ekonominę padėtį, reiškia, kad mokymosi rezultatams įtakos turi ir kiti veiksniai. Tam tikru mastu jie gali būti susiję su tuo, kur mokiniai yra gimę (pvz., jie – pirmos ar antros kartos imigrantai), ar namie jie kalba ta pačia kalba, kuria kalbėjo atliekant PISA tyrimą.

Vis dėl to, turint omenyje tai, kiek mokinių mokymosi rezultatai yra skirtingi tirtose EBPO šalyse, net atsižvelgus į kitas ypatybes, ir žinant, jog skirtumas tarp mokinių mokymosi rezultatų laikui bėgant žymiai kito, yra aišku, kad valstybinė politika gali esamą padėtį keisti.

Švietimo problemos analizėje daroma išvada: mokyklų sistemos gali sudaryti sąlygas imigrantų kilmės mokiniams visiškai integruotis socialiniu ir ekonominiu požiūriu juos priimančioje šalyje, jei nustatys kliūtis, trukdančias imigrantų kilmės mokiniams gerai mokytis, ir parengs specialias, šių mokinių poreikius atitinkančias programas.

Apžvelgusi ir įvertinusi EBPO atliktoje švietimo problemos analizėje pateiktus duomenis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų biuro vedėjo pavaduotoja Dr. Rita Dukynaitė, pateikė šias išvadas:

Mokinių imigrantų skaičius EBPO (OECD) šalyse auga, tačiau tokių mokinių rezultatai žemesni nei šalies gyventojų. Šalys reikalauja į klausimynus įtraukti nuorodas apie mokinių kilmės šalį, mokymosi trukmę svečioje šalyje ir pan. Manoma, kad mokinių pasiekimų rezultatai blogėja dėl migrantų. PISA parodė, kad kai kuriose šalyse mokinių imigrantų mokymosi rezultatų proporcijos skiriasi penkis kartus, kas dar labiau didina mokinių pasirengimo įvairovę, skirtingą darbo karjeros startą ir kas yra vienas iš didžiausių iššūkių švietimo politikams, atsakingiems už švietimo sistemos veiksmingumą, subalansavimą.

Manoma, kad globalizacija, visuomenės senėjimas OECD šalyse pakeis migrantų statusą, jie gali lemti šalies gyvenimo kokybę. Vengdami konfliktų, kurdami geresnį gyvenimą, žmonės nori naudotis socialinėmis, ekonominėmis galimybėmis ne tik savo gimtojoje, bet ir kitose šalyse. Kaip išeitis yra svarbus socialinių ryšių stiprinimas, imigrantų ir jų šeimų integracija, kur švietimas gali būti vienas iš reikšmingiausių svertų. Antrinė PISA analizė atskleidė, kad imigrantų tėvų išsilavinimas mažesnis ir jie užima žemesnio statuso darbo vietas, o jų vaikai orientuojasi į žemesnį išsilavinimą.

PISA atskleidė, kad kai kurios šalys vykdė veiksmingą švietimo politiką ir tų šalių vietinių* ir imigrantų mokinių rezultatų per kelerius tyrimo metus skirtumai sumažėjo. Pavyzdžiui, Belgija ir Šveicarija mokinių pasiekimų rezultatų skirtumus sumažino net 40 taškų, nors vietiniai mokiniai migrantų mokymosi rezultatą Belgijoje lenkia net 68 taškais, Šveicarijoje – 48 taškais. Pasiekimų skirtumus gerokai sumažino ir Vokietija, Naujoji Zelandija, Lichtenšteinas. Kai kurių šalių švietimo sistemos palankios imigrantams: Australijos imigrantų rezultatai geresni nei vietinių, Kanados – tokie patys.

Vertingos sėkmingų šalių išvados: galima gerinti visos šalies švietimo sistemos kokybę ir kartu mažinti prasčiausiai (dažnai imigrantų) ir sėkmingiausiai besimokančiųjų skirtumus, viešoji politika gali sukurti veiksmingus sprendinius, sukeliančius reikšmingą progresą.

OECD PISA tyrėjai rekomenduoja: švietimo sistemos turėtų plėtoti visišką imigrantų mokinių socialinę ir ekonominę integraciją į juos priėmusią šalį, nustatyti kliūtis imigrantams siekti aukšto našumo, kurti specialias programas, atitinkančias mokinių poreikius.

Nors Lietuva neturi daug imigrantų (tyrimas užfiksavo tik 2 proc. 15-mečių mokinių), bet Lietuvos mokiniai pasklinda po kitų šalių mokyklas. Taigi manoma, kad ir Lietuva su ta problematika yra susijusi. Lietuvos vietinių ir imigrantų mokinių pasiekimų rezultatai skiriasi daugiau nei 20 taškų. Taigi problema ir Lietuvos kontekste įvardijama.