Vyskupas Arūnas Poniškaitis. Šviesos padrąsinti
Žiemos tamsa mūsų kraštuose įtaigiai simbolizuoja dažnai sutemų apgaubtą gyvenimo kelionę. Tačiau nėra tokios tamsos, pro kurią negalėtų prasiskverbti Šviesos spindulys, kartą visiems laikams suspindėjęs Betliejuje.
Gyventi įgalinanti Dievo šviesa mus pasiekia per mažą ir silpną Kūdikį. Teįkvepia ji mums tikėjimą, kad, nepaisant visko, iš mažų dalykų, nuoširdžių pastangų išauga dideli ir svarbūs pokyčiai, – sako Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis, sveikindamas „Bernardinai.lt “ skaitytojus šv. Kalėdų proga.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
pažiūrėkim kas bus toliau po trapaus Žodžio sėjimo - subyrėjimas ar byresys..? ar dar kas nors...
> Si Jei žiūrėtume į mūsų gyvenimą čia žemėje, kaip į galutinę stotelę, tuomet tikrai tai būtų nesuprantama. Tačiau krikščionis žino, jog čia mes esame "tremtyje". Šis gyvenimas yra lyg mūsų širdies "kalvė". Čia mūsų širdis turi pilnai išsiskleisti. Su išsiskleidusia - MYLINČIA - širdimi būsime pasiruošę įžengti į mūsų tėvynę - Amžinybę. Tiems, kurių širdis "išsiskleidžia" anksčiau, laukti ilgai netenka - į Amžiną laimę yra pakviečiami anksčiau. Padėka vyskupui už širdingą, gilų, trapų Žodį.+
Nusigręžiu nuo tamsiosios pasaulio pusės ir ieškau sudieviškėjimo... Gal JŪS jį pastebėjote? Vis kankina vienas RIMTAS klausimas. Kodėl Dievas taip sutvėrė pasaulį, kad pirmiausia pasiima geriausius?
Gražūs žodžiai, tikrai gražūs...O kas toliau? Toliau vėl kasdienybė. Ir taip tęsiasi visą gyvenimą. Tamsą keičia Šviesa ir tt. Todėl reikia džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka. Kito, bent tokio, kurį gyvename dabar, gyvenimo neturėsime....