Kreipdamasis į tūkstančius maldininkų, saulėtą antrąją Kalėdų dieną susirinkusius į Šv. Petro aikštę, popiežius Benediktas XVI jiems kalbėjo apie liturgijoje šią dieną minimą pirmąjį kankinį šv. Steponą, praneša Vatikano radijas.

Brangieji broliai ir seserys, po iškilmingos Viešpaties Gimimo liturgijos šiandien minime diakono ir pirmojo kankinio šv. Stepono šventę. Istorikas Euzebijus Cezarietis jį vadina „tobulu kankiniu“, nes Apaštalų Darbų knygoje parašyta: „Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių ženklų ir stebuklų“ (6, 8). Šv. Grigalius Nysietis komentuoja: „Jis bus sąžiningas žmogus, kupinas Šventosios Dvasios, geraširdiškai maitino vargstančiuosius, o savuoju žodžiu ir Šventosios Dvasios galia priversdavo užsičiaupti tiesos priešus.“

Maldos vyras ir Evangelijos skelbėjas Steponas, kurio vardas reiškia „vainiką“, gavo iš Dievo dovanų kankinio vainiką. Jis „kupinas Šventosios Dvasios... išvydo Dievo šlovę“ (Apd 7, 55). Užmušamas akmenis, jis meldė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią“ (Apd 7, 59). Paskui suklupęs jis prašė atkleisti žudikams: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės“ (Apd 7, 60). Dėl to Rytų Bažnyčia savo himne gieda: „Akmenys tau tapo į dangų vedančių laiptų pakopomis... ir tu džiugiai prisijungei prie džiūgaujančių angelų minios.“

Po apaštalų krikščionių bendruomenė labiausiai gerbė kankinius. Didžiausių persekiojimų laikais jų darbų aprašymai stiprino krikščionis ir juos drąsino siekti tiesos ir būti ištikimus Viešpačiui. Dėl to Bažnyčia, paklusdama Dievo valiai, pagarbiai saugo kankinių relikvijas ir kankinius vadina „dorybių mokytojais“, „gyvais liudytojais“, „kolonomis“ ir „tyliaisiais šaukliais“.

Brangieji, tikrasis Kristaus sekimas yra meilė, kurią kai kurie krikščionių rašytojai pavadino „tyliąja kankinyste“. Šv. Klemensas Aleksandrietis rašė, kad tokie sekėjai tai „tie, kas laikosi Viešpaties įsakymų ir duoda jiems liudijimą kiekvienu savo darbu; jie daro tai ko Jis nori ir ištikimai šaukiasi Viešpaties vardo“. Kaip senovėje, taip ir šiandien, nuoširdi ištikimybė Evangelijai gali pareikalauti gyvybės aukos ir daugeliui krikščionių įvairiose pasaulio šalyse gresia persekiojimai, o kartais ir kankinystė“. Tačiau, Viešpats mums primena, kad „kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mt 10, 22).

Švenčiausiąją Mergelę, Kankinių Karalienę, maldaukime, kad ji mums padėtų nesvyruojant mylėti, ypač tuos, kurie mūsų nekenčia. Dievo globos ypač prašykime Bažnyčios diakonams, kad jie, šv. Stepono pavyzdžio stiprinami, vykdydami savo pašaukimą tarnautų Evangelijos skelbimui.

Priminęs kankinį šv. Steponą, toliau savo kalboje pirmadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI visos Bažnyčios vardu pareiškė solidarumą su Nigerijos krikščionimis.

Šventosios Kalėdos, – sakė Šventasis Tėvas, – mus skatina dar karščiau melsti Dievą, kad sustabdytų mirtį sėjančias smurtautojų rankas ir kad visame pasaulyje viešpatautų teisingumas ir taika. Deja, ir toliau liejamas nekaltųjų kraujas. Su giliausiu liūdėsiu priėmiau žinią, kad taip pat ir šiemet Jėzaus gimimo diena atnešė skausmą ir gedulą keliose Nigerijos bažnyčiose. Trokštu pareikšti savo nuoširdų artumą tai krikščionių bendruomenei ir visiems, šio absurdiško išpuolio sukrėstiesiems. Visus raginu melstis už žuvusiuosius. Taip pat prašau bendromis visos visuomenės pastangomis siekti saugumo ir ramybės. Šią valandą dar kartą garsiai kartoju: smurto kelias veda tik į skausmą, naikinimą ir mirtį; į taiką gali nuvesti tik pagarba, susitaikinimas ir meilė, - kalbėjo popiežius.