Į Kauno valstybinį dramos teatrą sugrįžo atsitiktinumo dėka išsaugotas archyvas – A. Pajarsko darytos unikalios teatro istoriją fiksuojančios nuotraukos.

Jose kuriose užfiksuota necenzūruota teatro istorija.

Augustino Pajarsko fotografijose – praėjusio amžiaus 7 ir 8 dešimtmetyje Kauno dramos teatro scenoje vaidinę aktoriai, režisieriai ir kiti kūrėjai. Daugelio jų jau nebėra. Gyvieji liudininkai, vartydami nuotraukas, neslepia susižavėjimo. Juk tai – necenzūruotos, aukso amžiumi vadinamos dokumentinės teatro istorijos akimirkos, atrastos atsitiktinai. Prieš penketą metų šiukšlių konteineryje archyvą   pastebėjęs fotografas Juozas Karazinas perdavė jį fotomenininkų sąjungai. Kitos nuotraukos rastos rekonstruojant teatro pastatą.

„Fotografijos yra stiprios, visų pirma, jos turi didžiulė vertę kaip dokumentas. Be to, jos darytos – meistriškai ir senąja technologija – juodai baltos. Aš galvoju, kad jos turi ir turės išliekamąją vertę“, – komentavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas gintaras Česonis.

Nuotraukose Pajarskas įamžino Jono Jurašo, Lidijos Kutuzovos, Jono Vaitkaus, Eimunto Nekrošiaus ir kitų režisierių garsiausius spektaklius: 1966-aisias pastatytą „Baltaragio malūną“, 1968-aisiais – „Mamutų medžioklę“ ir 1972-aisiais sukurtą, iki šiol legendomis apipintą „Barborą Radvilaitę“. Būtent šio spektaklio generalinės repeticijos fotografijos laikomos itin vertingomis. Po šios repeticijos cenzūra uždraudė rodyti spektaklyje naudotą Aušros Vartų Marijos paveikslo kopiją, todėl režisieriaus Jono Jurašo sumanytą spektaklį matė tik keli teatralai ir cenzūra.

„Jie bijojo, kad žmonės, atėję į spektaklį, pradės melstis. Be to, baimino spektaklyje skambantys patriotiniai žodžiai, pavyzdžiui, Lietuva. Visgi labiausiai baimintasi, kad tas paveikslais tais laikais nesukeltų kokių nors demonstracijų. O juk buvo kaip tik Kalantos susideginimo metai“, – cenzūros priežastis vardijo Kauno valstybinio dramos teatro administratorius R. Štaras.

Dalį fotografijų teatro lankytojai jau gali apžiūrėti parodoje. Tuo metu neseniai grąžintus archyvus – negatyvus, nuotraukas – dar teks sutvarkyti. Vėliau juos taip pat planuojama parodyti visuomenei. Pasak fotomenininkų sąjungos atstovų, tokių archyvų gali būti išlikę ir daugiau, todėl prašo jų neišmesti, o perduoti specialistams.

Loreta Mačiulienė
LTV „Šiandien“