2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Kauno dramos teatre – unikalių nuotraukų archyvas

2011-12-27
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Kultūra » Kinas ir fotografija 

Į Kauno valstybinį dramos teatrą sugrįžo atsitiktinumo dėka išsaugotas archyvas – A. Pajarsko darytos unikalios teatro istoriją fiksuojančios nuotraukos.

Jose kuriose užfiksuota necenzūruota teatro istorija.

Augustino Pajarsko fotografijose – praėjusio amžiaus 7 ir 8 dešimtmetyje Kauno dramos teatro scenoje vaidinę aktoriai, režisieriai ir kiti kūrėjai. Daugelio jų jau nebėra. Gyvieji liudininkai, vartydami nuotraukas, neslepia susižavėjimo. Juk tai – necenzūruotos, aukso amžiumi vadinamos dokumentinės teatro istorijos akimirkos, atrastos atsitiktinai. Prieš penketą metų šiukšlių konteineryje archyvą   pastebėjęs fotografas Juozas Karazinas perdavė jį fotomenininkų sąjungai. Kitos nuotraukos rastos rekonstruojant teatro pastatą.

„Fotografijos yra stiprios, visų pirma, jos turi didžiulė vertę kaip dokumentas. Be to, jos darytos – meistriškai ir senąja technologija – juodai baltos. Aš galvoju, kad jos turi ir turės išliekamąją vertę“, – komentavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas gintaras Česonis.

Nuotraukose Pajarskas įamžino Jono Jurašo, Lidijos Kutuzovos, Jono Vaitkaus, Eimunto Nekrošiaus ir kitų režisierių garsiausius spektaklius: 1966-aisias pastatytą „Baltaragio malūną“, 1968-aisiais – „Mamutų medžioklę“ ir 1972-aisiais sukurtą, iki šiol legendomis apipintą „Barborą Radvilaitę“. Būtent šio spektaklio generalinės repeticijos fotografijos laikomos itin vertingomis. Po šios repeticijos cenzūra uždraudė rodyti spektaklyje naudotą Aušros Vartų Marijos paveikslo kopiją, todėl režisieriaus Jono Jurašo sumanytą spektaklį matė tik keli teatralai ir cenzūra.

„Jie bijojo, kad žmonės, atėję į spektaklį, pradės melstis. Be to, baimino spektaklyje skambantys patriotiniai žodžiai, pavyzdžiui, Lietuva. Visgi labiausiai baimintasi, kad tas paveikslais tais laikais nesukeltų kokių nors demonstracijų. O juk buvo kaip tik Kalantos susideginimo metai“, – cenzūros priežastis vardijo Kauno valstybinio dramos teatro administratorius R. Štaras.

Dalį fotografijų teatro lankytojai jau gali apžiūrėti parodoje. Tuo metu neseniai grąžintus archyvus – negatyvus, nuotraukas – dar teks sutvarkyti. Vėliau juos taip pat planuojama parodyti visuomenei. Pasak fotomenininkų sąjungos atstovų, tokių archyvų gali būti išlikę ir daugiau, todėl prašo jų neišmesti, o perduoti specialistams.

Loreta Mačiulienė
LTV „Šiandien“

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Andrius Navickas. Laiškai plaukiantiems prieš srovę

Knygoje aprėpiamas platus temų spektras: nuo svarbiausių liturginių švenčių apmąstymo, iki politikos bei žiniasklaidos.