Nuo 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir knygynuose jau galima įsigyti naujausią Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinį – Vlado Terlecko knygą „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir veiklos bruožai“.

Knygoje supažindinama su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Valstybės Tarybos nario, Steigiamojo Seimo atstovo, ekonomisto ir bankininko Jono Vailokaičio veikla ir asmenybe. Biografines žinias papildo gausi ikonografinė medžiaga.

J. Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime. 1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą ir grįžo į Lietuvą. Tarnavo Marijampolės „Žagrės” kooperatyve.

1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti, juos skirstyti ir išsimokėtinai išparduoti lietuviams.

Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės valdžios kalintas, vėliau laikytas policijos priežiūroje.

1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

1919 m. su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijai. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Jame buvo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas.

J. Vailokaitis buvo „Maisto”, „Metalo” akcinių bendrovių vienas steigėjų ir dalininkų. Nuo 1937 m. – „Metalo” valdybos pirmininkas. Įsigijo Palemono plytinę. Įkūrė prekybos „Eksporto ir importo” akcinę bendrovę.

1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu.1937 m. – Urmo bendrovės pirmininkas ir bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose. 1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.

1940 m. pasitraukė į Vokietiją. Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge.

LNM, lrs.lt ir Bernardinai.lt